gunnisal
Heimsljós
veftķmarit um žróunarmįl
8. įrg. 281. tbl.
30. september 2015
SDG skrifaši undir SDG:
Heimsmarkmiš um sjįlfbęra žróun stašfest meš įherslu į žį fįtękustu
Horfnu stelpurnar:
Stślkubörnum kerfisbundiš śtrżmt 
fyrir eša eftir fęšingu

Horfnu stelpurnar. Žessi setning kallar upp ķ hugann myndir af mannrįnum eša mansali. Fyrir UNICEF, Alžjóšaheilbrigšisstofnunina og ašrar alžjóšlegar stofnanir vķsar fullyršingin hins vegar til žeirra 1,4 milljóna stślkna sem "hverfa" viš fęšingu vegna vals į kyni. Žessar stślkur fęšast aldrei og ašrar eru fórnarlömb barnsmorša eša vanrękslu af žvķ aš žęr eru ekki jafn mikils metnar og drengir.  Afleišingin sżnir slįandi tölur af stślkubörnum sem eru ręndar tękifęrinu til aš dafna ķ ęsku eša fęšast einfaldlega aldrei.
Žannig hljóšar upphaf greinar į vefsķšunni No Ceilings žar sem fjallaš er um stślkurnar sem eru horfnar - og hvers vegna žęr eru ekki mešal okkar. Dęmiš frį Kķna er slįandi en žar er bśist viš aš įriš 2020 verši um 30 til 40 milljónum fleiri drengir ķ landinu undir tvķtugu heldur en stślkur.

"Ķ löndum, žar sem stślkur eru horfnar, er yfirleitt lķka žrįlįt mismunun og rótgrónar félagslegar venjur sem setja hömlur į lķf kvenna. Žessar skašlegu félagslegu venjur geta mešal annars veriš žęr aš arfur gengur frį fešrum til sona og aš synir sjį um aš framfleyta foreldrunum og veita žeim öruggt skjól į efri įrum. Žęr geta einnig fališ žaš ķ sér aš konum er haldiš frį vinnumarkaši, lög og hefšir koma ķ veg fyrir aš žęr eigi eignir og hefšin um heimanmund felur žaš ķ sér aš fjölskylda konunnar žarf aš gefa fjölskyldu tilvonandi eiginmanns hennar eignir eša peninga."

Ennfremur segir ķ greininni aš tilhneigingin til minnkandi fjölskyldustęrša, reglur sem takmarka fjölda barna ķ fjölskyldu og aukiš ašgengi aš tękni sem greinir kyn fyrir fęšingu, valdi žvķ lķka aš fęrri stślkur fęšast. Žjóšfélög meš fęrri stślkum verši aš žjóšfélögum meš fęrri konum og skortur į kvenfólki geti leitt til žess aš mansal fęrist ķ aukana, naušungarhjónaböndum fjölgi, sömuleišis aukist ofbeldi gegn konum og önnur mannréttindabrot innan landa og į milli žeirra.

Greinarhöfundur segir aš raunin sé aš žegar kvenfólk vanti žį vanti framlag žeirra til fjölskyldna, til samfélagsins og til hagkerfisins. "Velmegun heimilisins og allrar žjóšarinnar skeršist įn fullrar žįtttöku kvenna," segir ķ greininni. Žar kemur lķka fram aš unnt sé aš leysa vandann.

"Nokkrar žjóšir hafa nįš góšum įrangri ķ aš breyta hefšinni meš fręšslu til almennings og meš žvķ aš setja af staš samfélagsleg verkefni sem miši aš žvķ aš auka viršingu kvenna innan fjölskyldna og samfélagsins og aš fęšingum stślkubarna sé fagnaš og žęr metnar aš veršleikum."

Mešal žjóša sem hafa nįš góšum įrangri aš žessu leyti eru Sušur-Kórea. Ķ lok greinarinnar eru krękjur į ķtarefni um mįliš, m.a. tilvķsun ķ grein sem Economist birti fyrir nokkrum įrum og kallaši réttilega "Heimsstrķšiš gegn stślkubörnum".

Fjölgar sįrafįtękum um 720 milljónir vegna loftslagsbreytinga?

Óttast er aš 720 milljónir jaršarbśa lendi į nżjanleik undir mörkum sįrafįtęktar verši ekki gripiš til ašgerša gegn loftslagsbreytingum nś žegar, segir ķ nżrri skżrslu frį fręšasetrinu ODI (Overseas Development Institute). 

Skżrslan kom śt ķ tengslum viš leištogafundinn ķ New York um sķšustu helgi žegar žjóšarleištogar stašfestu nż sjįlfbęr žróunarmarkmiš til įrsins 2030.

Fyrsta markmišiš felur ķ sér aš śtrżma fįtękt en vķsindamenn ODI komast aš žeirri nišurstöšu aš śtrżming fįtęktar ķ heiminum sé žvķ ašeins möguleiki ef aš gripiš verši strax til róttękra ašgerša gegn loftslagsbreytingum og dregiš nś žegar śr losun gróšurhśsalofttegunda.

Į rįšstefnunni "Climate Week" sem fór fram samhliša fundi allsherjaržingsins um nżju heimsmarkmišin, sagši Ilmi Granoff einn skżrsluhöfundanna aš įstęša vęri til aš óttast aš 720 milljónir manna kynnu aš verša sįrafįtękir į nż vegna loftslagsbreytinga į sama tķma og heimsmarkmišin um śtrżmingu fįtęktar eiga aš vera ķ höfn, ž.e. įriš 2030.

Skżrslan heitir "Zero poverty, zero emissions" - "Engin fįtękt, enginn śtblįstur."

Ķ skóla įn žess aš lęra:
Miklar vonir bundnar viš nżjar įherslur ķ menntamįlum nżrra heimsmarkmiša
Lifelong Learning and Equality of Opportunities for All/ Alžjóšabankinn
Lifelong Learning and Equality of Opportunities for All/ Alžjóšabankinn
Ef žś vilt koma auga į börn sem skortir menntun er skóli stašurinn žar sem žau er aš finna.  Įstęšan er sś aš žorri allra barna gengur ķ skóla. Žaš eru góšu fréttirnar. Stjórnvöld hafa byggt skólahśsnęši og rįšiš kennara. Foreldrar hafa séš aš menntun er lykillinn aš framtķš barnsins og žau senda börnin ķ skólann. Miklar framfarir hafa oršiš ķ skólasókn frį žvķ mannréttinda-yfirlżsingin var samžykkt įriš 1949 meš įkvęšinu um aš menntun vęri grundvallar mannréttindi.

130 krónur į dag geta breytt lķfi barns/ Global Partnership for Education
130 krónur į dag geta breytt lķfi barns/ Global Partnership for Education
Eitthvaš į žessa leiš hefst pistill eftir Lant Princett žróunarhagfręšing sem skrifar ķ The Guardian ķ gęr um stöšu menntunar ķ mörgum žróunarrķkjum eins og inngangurinn gefur til kynna. Svo segir hann:

"Vondu fréttirnar eru žęr aš hundruš milljóna barna hefja skólanįm, fara ķ skólann dag eftir dag, įr eftir įr, en lęra ķ rauninni lķtiš sem ekkert. Ein rannsókn leiddi ķ ljós aš žvķ sem nęst žrķr af hverjum fjórum ķ einum įrgangi barna ķ Sambķu kunnu ekki tölustafina og sex af tķu voru ólęs. Einungis 7% žessa įrgangs hafši ekki gengiš ķ skóla. Reyndar var žaš svo aš helmingurinn af žeim nemendum sem žekktu ekki tölustafina og žrišjungur žeirra sem var ólęs voru ekki nżbyrjašir heldur höfšu žau lokiš sjötta bekk. Žessi börn höfšu veriš ķ skóla en ekki fengiš neina menntun. Skólaganga įn menntunar er tķmasóun. Žvķ mišur er Sambķa ekki eina dęmiš žar sem skólaganga tryggir ekki višunandi menntun."

Lant Princett bendir į aš fjölmargar nišurstöšur į nįmsmati vķšs vegar um heiminn hafi leitt ķ ljós aš horfast veršur ķ augu viš aš žótt hópar barna séu enn śtilokašir frį skólagöngu žį sé alžjóšleg kreppa ķ skólamįlum barna sem žegar eru ķ skóla. Princett segir aš hluta vandans megi rekja til žśsaldarmarkmišanna sem brįtt renna śt og vķsar žį til žess aš eitt af žeim markmišum fólst ķ žvķ aš tryggja börnum skólagöngu - įn markmiša um gęši menntunar.  Nżju Heimsmarkmišin beina įherslunni annaš, segir Princett, og dregur fram fyrsta af undirmarkmišum fjórša heimsmarkmišsins: "Eigi sķšar en įriš 2030 verši tryggt aš allar stślkur og drengir ljśki ókeypis og į jafnréttisgrundvelli gęšamenntun į grunnskólastigi sem skilar višeigandi og góšum nįmsįrangri."

Svo er sjį hverju fram vindur....

Tölfręšigögn skortir til aš nį fyrsta heimsmarkmišinu:
Miklu erfišara aš śtrżma sįrafįtękt en minnka hana um helming
Investments to End Poverty in 4 minutes/ IPS
Investments to End Poverty in 4 minutes/ IPS

Ķ nżrri skżrslu er stašhęft aš markmišiš aš śtrżma fįtękt į nęstu fimmtįn įrum verši miklu erfišara en markmišiš sem sett var ķ žśsaldaryfirlżsinguna um aš fękka sįrafįtękum um helming. 

Harpinder Collacott, framkvęmdastjóri Development Initiatives, sem gefur śt skżrsluna segir ķ inngangi aš žegar rżnt sé ķ tölfręšigögn komi į daginn aš margt fólk hafi veriš skiliš eftir śtundan. Miklar breytingar žurfi aš verša mešal margra fįtękustu žjóša heims ef takast eigi aš śtrżma fįtękt.

Aš mati skżrsluhöfunda vęri įhrifamest aš efla innlendar stofnanir ķ barįttunni gegn fįtękt en žęr séu margar hverjar ķ fjįrsvelti, einkum mešal žeirra žjóša žar sem žörfin er brżnust. Ljóst sé aš žróunarrķkin geti ekki ein og sér śtrżmt fįtękt og alžjóšlegur stušningur žurfi aš koma til ķ löndum žar sem fįtękt er alvarlegust.

Skżrslan heitir Investment to End Poverty og žar kemur fram aš alžjóšasamfélagiš hafi żmiss konar bjargrįš til stušnings fįtęku rķkjunum ķ barįttunni viš śtrżmingu fįtęktar. Framlög til žróunarmįla (ODA) séu įfram eitt mikilvęgasta alžjóšlega bjargrįšiš ķ žessari višleitni en snķša žurfi framlögin meš skilvirkari hętti aš žessu meginmarkmiši. Ennfremur er bent į žaš ķ skżrslunni aš žörf sé į miklu betri tölfręšigögnum og nśverandi söfnun tölfręšilegra upplżsinga nįi ekki utan um ętlunarverkiš aš uppręta fįtękt. Brżn žörf sé į byltingarkenndum framförum um tölfręšiupplżsingar sem tilgreina hverjir séu fįtękastir og hvar žaš fólk sé, hversu alvarleg fįtęktin sé, hvaša žjónusta sé ķ boši og hvaša śrręši séu til stašar sem geti leitt til žess aš fólk verši varanlega bjargįlna.

Bretar ętla aš tryggja 6,5 milljónum stślkna menntun nęstu fimm įrin
Breska rķkisstjórnin hefur įkvešiš  aš styša viš bakiš į 6,5 milljónum stślkna og tryggja žeim haldgóša menntun į nęstu fimm įrum. Justine Greening, rįšherra žróunarmįla kynnti žessa įkvöršun breskra stjórnvalda į hįtķšasamkomu ķ Central Park ķ New York um helgina sem haldin var ķ tilefni af stašfestingu Heimsmarkmišanna og kallašist Global Citizen Festival.

"Frį mķnum sjónarhóli felst stóra skrefiš ķ įtt aš heimsmarkmišunum ķ fimmta markmišinu um konur og stślkur og kynjajafnrétti," sagši Greening. Hśn kvašst ekki hafa trś į žvķ aš nokkur žjóš gęti žróast ef helmingur žjóšarinnar vęri skilinn śtundan. "Žetta snżst um aš hafa rödd, aš geta vališ og stżrt. Žaš hefst meš menntun," sagši hśn.

Rįšherrann sagši aš Bretar myndu skuldbinda sig til aš styšja menntun 6,5 milljóna stślkna  į nęstu fimm įrum og žaš fęli einnig ķ sér aš tekist yrši į viš žaš sem hindraši skólagöngu stelpna eins og limlestingar į kynfęrum žeirra og barnabrśškaup.

Ķ frétt frį breskum stjórnvöldum kemur fram aš 31 milljón stślkna į grunnskólaaldri ķ heiminum hefur aldrei fariš ķ skóla. Vegna žessa žyrftu žęr ęvilangt aš sętta sig viš lįg laun og takmörkuš tękifęri. Rannsóknir sżndu einnig aš ómenntašar stślkur vęru lķklegri til aš giftast ungar og eignast börn į unga aldri.

"Miklu fleiri fį ekki gęšakennslu - žį menntun sem gefur stelpum žekkingu og hęfni sem žęr žurfa til aš blómstra sķšar į ęvinni ķ öruggu umhverfi, meš viršingu og hvatningu," eins og segir ķ fréttinni.


Śr vatni į markaš

Annar fyrirlesturinn ķ hįdegisfyrirlestraröš RIKK į haustmisseri veršur fluttur ķ fyrirlestrasal Žjóšminjasafnsins į morgun, 1. október kl. 12. Pétur Skślason Waldorff, doktor ķ mannfręši  flytur fyrirlestur sinn "Śr vatni į markaš: Veikleikar, styrkleikar og kynbundin hlutverk innan viršiskešju fisks śr Tanganyika vatni, Tansanķu".

Pétur Waldorff kynnir nišurstöšur śr rannsókn sinni viš Jafnréttisskóla Hįskóla Sameinušu žjóšanna (UNU-GEST) sem framkvęmd er ķ samvinnu viš Sjįvarśtvegsskóla Sameinušu žjóšanna (UNU-FTP).

Pétur hefur rannsakaš kynjašar vķddir į viršiskešju fisks śr Tanganyika vatni og fylgt afuršinni eftir śr vatni og alla leiš į markaš. Ķ rannsókninni er kynjašri viršiskešjugreiningu (e. gendered value chain analysis) beitt žar sem samfélagsleg įhrif eru ķ brennidepli. 

Pétur Waldorff hefur doktorsgrįšu ķ mannfręši frį McGill University og starfar sem rannsakandi viš Eddu Öndvegissetur og Jafnréttisskóla Hįskóla Sameinušu Žjóšanna viš Hįskóla Ķslands og viš Nordiska Afrķka Institutet ķ Uppsölum.

Fundarstjóri er Erla Hlķn Hjįlmarsdóttir.

Fyrirlesturinn er fluttur į ķslensku, er öllum opinn og ašgangur er ókeypis.
Įhugavert

13 Things You Didn't Know About Extreme Poverty/ BuzzFeed
-
Women Deliver's Commitment to new Global Strategy for Women's, Children's and Adolescents' Health, eftir Brittany Tatum/ Oxfam
-
A tale of attracting emigrants to return home, eftir Simon Davis og Tim Hinks/ Brookings
'How To End Poverty in 15 years' Hans Rosling/ BBC News
'How To End Poverty in 15 years' Hans Rosling/ BBC News
 The Extra Costs of Conflict, eftir Helen Clark/ HuffingtonPost
-
Refugee crisis: how can we make relocation work?, eftir Caroline Bannock/ TheGuardian
-
General Debate: 28 September - 3 October 2015 - Bein śtsending/ UN
-
6 ways amateur aid workers and NGOs can work better together, eftir Rachel Banning-Lover/ TheGuardian
-
Breytir heiminum meš listinni/ Mbl.is

Ólafur Elķasson: aš lżsa hinum ljóslausu/ UNRIC
-
Stories of Progress Are Stories of Partnership, eftir Cathy Calvin/ HuffingtonPost
-
Time to help the world's poorest children/ TheWhig
Leaving No One Behind: Newborn Health
Leaving No One Behind: Newborn Health
Jennifer Lopez Named the First-Ever UN Foundation Global Advocate for Girls and Women/ MarieClaire
-
Data Revolution in Post 2015: Who, What and How!, eftir felogene/ GirlsGlobe
-
The Right of Everyone to Be Recognized, eftir Sri Mulyani Indrawati/ HuffingtonPost
Girl 2030 - A Global Goals short story/ DfID
Girl 2030 - A Global Goals short story/ DfID
Africa's Oil Boom Goes Bust, eftir Luke Patey/ AfricanArguments
-
Central African Republic: Children brutally targeted in weekend violence/ UNICEF
The SDGs must leave no one behind: stories from Ghana/ ODI
The SDGs must leave no one behind: stories from Ghana/ ODI
Can children's books help build a better world?, eftir SF Said/ TheGuardian
-
Global goals can deliver on 2C and new development finance - here's how, eftir Owen Barder/ TheGuardian
Twitter kokar efter Hans Roslings brandtal/ SVT
Our Bodies, Our Lives, eftir Emma Saloranta/ GirlsGlobe
-
There is no place for malnutrition in the 21st century, eftir Lawrence Haddad ofl./ TheGuardian
-
Malala Yousafzai's Fight Continues/ NYT
-
Water and land rights - hand-in-hand for sustainable development, eftir Jérōme Koundouno/ IEEDblogg
-
Herferšin gegn góšmennsku, eftir Jón Trausta Reynisson/ Stundin
Norske politikere: Hvorfor er bęrekraftsmålene viktige?/ UNDP
Norske politikere: Hvorfor er bęrekraftsmålene viktige?/ UNDP
Even the poorest countries pay for vaccines. Gavi's Seth Berkley explains why/
-
HUMOUR: HUMANITARIANS AGAINST HUMANITY/ WhyDev

Fręšigreinar og skżrslur
Fréttir og fréttaskżringar

DAC News - september 2015/ DAC
-
British girl leads Guardian campaign to end female genital mutilation/ TheGuardian
-
Focus on Gender: Beware health claims of cohabiting/ SciDev
-
Africa Must Depend Less on Development Aid, Says New Study/ IPS
-
Conflicts, instability uproot over 4.5 million children in 5 countries: UNICEF
-
The rocky road to democracy in Burkina Faso/ IRIN
-
Seven lessons from Burkina Faso's seven-day coup/ BBC
-
UN Secretary-General Announces $25 Billion in Initial Commitments to End Preventable Deaths of Women, Children and Adolescents by 2030/ UN
-
Fish-App - Mathematics in and for Africa/ DW (myndband)
-
"Why Not Call This Place a Prison?" Unlawful Detention and Ill-Treatment in Rwanda's Gikondo Transit Center/ HRW
-
Great Lakes Project to Help African Traders Get Their Goods and Services to Market/ Alžjóšabankinn
-
Ašstošarframkvęmdastjóri SŽ ręšir flóttamannavandann į Noršurlandarįšsžingi/ Norden
-
Samnefnari sem hęgt er aš byggja į/ RŚV
-
Björgušu 241 śr haldi Boko Haram/ Mbl.is
-
Guinea-Bissau crisis averted - but for how long?/ ISS
-
Washington pledges $45 million to fight Boko Haram/ DW
The refugee crisis: time for some perspective/ IRIN
The refugee crisis: time for some perspective/ IRIN
EU to Use Warships to Curb Human Traffickers/ AlJazeera
-
Malawi introduces visas for European, Asian visitors/ Reuters
-
The Issue is Violence: Attacks on LGBT People on Kenya's Coast/ HRW
-
The Good News And Bad News About How People Die/ NPR
Sweden commits to improve sanitation for 60 million people
Sweden commits to improve sanitation for 60 million people
Zambian chieftainess stands up against age-old custom of child marriage/ Reuters
-
Levels and trends in child malnutrition/ WHO
-
Emma Watson um kynjamisrétti: Ašeins veriš leikstżrt tvisvar af konu/ Vķsir
-
This cleaner stove could save as many lives as penicillin/ Mashable
"It's raining men at the UN": Hibaaq Osman talks gender equality with France 24
It's raining men at the UN, which actually sucks, eftir Sophie Pilgrim/ France24
-
Countries Pledge 40,000 New Troops To U.N. Peacekeeping Efforts/ TheWorldPost
-
Could FGM action push the practice back underground?/ BBC
-
Guinea: Make 2009 Massacre Trial a Priority/ HRW
-
Concerned by escalating violence in Burkina Faso, Ban urges respect for all citizens/ UN
-
Human rights: Why 222 million women can't get the birth control they need/ NYT
-
Agriculture in Africa: Wake up and sell more coffee/ Economist
-
Ethiopia First in Sub-Saharan Africa to Launch Light Rail/ AllAfrica

Tónleikar į vegum Afrķku 20:20

Afrķka 20:20 efnir til tónleika į Hśrra (įšur Gaukur į Stöng) föstudaginn 2. október meš żmsum listamönnum en sérstakir gestir eru hjónin Maher og Sousou Cissoko.

Maher kemur frį Casamanche ķ sušurhluta Senegal og Sousou frį Svķžjóš. Auk söngs žį spila žau į kóra og mun Sousou vera ein fįrra kvenna ķ heiminum sem spilar į žaš hljóšfęri. Žau hafa vķša komiš fram, m.a ķ Kennedy Centre ķ Washington og į Vancouver žjóšlagahįtķšinni ķ Kanada og hlotnast żmsar višurkenningar fyrir tónlist sķna.

Auk žeirra koma fram RVK Soundsystem, Bangoura Band, Amabadama og Samśel Jón Samśelsson Big Band.
Mišaverš er 3.900 krónur.

Mjór er mikils vķsir

- eftir Gušmund Rśnar Įrnason verkefnastjóra Žróunarsamvinnustofnunar Ķslands ķ Malavķ

Svipmyndir frį nįmskeišinu. Ljósm. GRĮ
Ķ sįrafįtęku samfélagi eins og ķ Malavķ, eru hjįlpartęki fyrir fólk meš fötlun lśxus. Blindir og sjónskertir verša flestir aš lifa viš žaš aš sjį lķtiš eša ekkert. Samkvęmt nżlegum fréttum, žurfa um žrjįr milljónir Malava į gleraugum aš halda. Žvķ er eins fariš meš žį sem ekki heyra. Hjįlpartęki fyrir hreyfihamlaša eru fįgęt. Žetta žżšir žó ekki aš žaš sé ekki vilji til aš gera betur.

Eitt af markmišum menntaverkefnisins ķ Mangochi héraši ķ Malavķ er aš fjölga nemendum meš fötlun eša nįmserfišleika ķ žeim 12 grunnskólum sem verkefniš nęr til. Žetta į aš gera meš žrķžęttum ašgeršum. Ķ fyrsta lagi aš finna žau börn į upptökusvęšum skólanna, sem bśa viš skerta nįmsgetu og veita žeim stušning fręšsluyfirvalda. Ķ öšru lagi aš śtvega hjįlpartęki til kennslu, svo sem blindraletursgögn og fleira žess hįttar. Ķ žrišja lagi aš koma į fót mišstöšvum fyrir börn meš nįmsöršugleika ķ tengslum viš skólana. Verkefnisskólarnir 12 eru ķ fjórum "klösum" og sś leiš var valin aš koma į fót einni slķkri mišstöš ķ hverjum klasa.

Einn starfsmašur į fręšsluskrifstofu hérašsins hefur umsjón meš žessum verkefnum.

Nįmskeiš fyrir kennara
Nżveriš įtti ég žess kost, įsamt samstarfsfólki, aš lķta viš į nįmskeiši sem var haldiš fyrir žį kennara sem sinna žessum hópi nemenda. Į nįmskeišinu, sem į voru tólf kennarar og stóš yfir ķ nokkra daga, var fariš yfir żmis grunnatriši ķ sérkennslu, auk žess sem notkun żmissa hjįlpartękja var sérstaklega kennd. Žegar okkur bar aš garši, var veriš aš kenna notkun blindraleturs. Žar var bęši um aš ręša kennslu ķ žvķ hvernig blindraletur virkar, en auk žess var veriš aš kenna fólki aš "skrifa" blindraletur. Mešan viš stöldrušum viš, sįum viš hvernig kennararnir höfšu žegar öšlast grunnskilning og nokkra žjįlfum ķ aš nota tęki, sem lķkist helst ritvél, en stansar punkta į žar til geršan pappķr. Önnur ašferš er aš nota n.k. skapalón sem er lagt ofan į žar til geršan pappķr og stafirnir eru bśnir til meš žvķ aš žrżsta žar til geršum prjóni ķ gegnum göt į skapalóninu.

Aš sögn fręšslustjórans ķ Mangochi er bśiš aš "kortleggja" žörfina og śtbśa mišstöš fyrir börn sem žurfa į sérstökum stušningi aš halda į einum staš. Bśiš er aš śtvega sex börnum heyrnartęki, tveir hafa fengiš hękjur og bśiš er aš śtvega žrjį hjólastóla.

Žó svo lķkurnar į žvķ aš verkefnin sem sérstaklega miša viš žarfir barna meš fötlun, eša strķša viš nįmsöršugleika umbylti ašstęšum žessa hóps ķ hérašinu séu ekki miklar, er um aš ręša vķsi aš śrbótum. Žaš sem vegur žó lķklega žyngst ķ žessu sambandi til lengri tķma, er aš litiš er į ašstęšur žessa hóps og möguleika til nįms, sem veršugt samfélagslegt višfangsefni. Žaš er mikilvęgt skref. 

Aš njóta augnabliksins og bķša aš afrķskum hętti
 
- eftir Selmu Sif Ķsfeld Óskarsdóttur starfsnema ķ Śganda

Kennt ķ skugga trjįnna. Ljósmynd frį Buikwe: Selma Sif.
Į umdęmisskrifstofum Žróunarsamvinnustofnunar Ķslands ķ Malavķ, Mósambķk og Śganda starfa žrķr starfsnemar sem lķkt og undanfarin įr hafa fallist į beišni Heimsljóss um pistlaskrif žann tķma sem žeir dvelja ķ samstarfslöndum Ķslendinga. 

Ég held aš tķminn lķši hrašar ķ Afrķku en annars stašar. Oft er žó talaš um "afrķskan tķma" hérna ķ Śganda, žį er įtt viš aš hér getur biš eftir żmsu dregist į langinn, hįdegisfundur gęti t.d. hafist ķ eftirmišdaginn og engin blikkar auga yfir žvķ, einnig er eins gott aš hafa nógan tķma žegar fariš er į hvers kyns veitingastaši eša haldiš śt ķ umferšina hér ķ Kampala.

Ķ bķóferš ķ vikunni, žar sem stoltir Ķslendingar horfšu į Everest, kippti sér enginn upp viš heimamenn sem löbbušu hęgum skrefum inn ķ salinn ķ mišri mynd og spuršu sessunauta sķna um sögužrįš myndarinnar.

"Ef žś hefur ekki bśiš ķ Afrķku žį kanntu ekki listina aš bķša", sagši kunningi minn sem ólst upp ķ įlfunni og lżsti įtta klukkustunda bišröš ķ ökuskóla. Ég held aš viš Ķslendingar hefšum öll gott af žvķ aš lęra aš bķša į afrķskan męlikvarša, aš staldra ašeins viš og njóta augnabliksins ķ staš žess aš žeysast įfram į leifturhraša ķ keppni viš nįungann. Žessa daganna er ég aš reyna ęfa mig ķ žessu, aš njóta augnabliksins, žvķ aš fenginni reynslu, žį lķšur tķmi minn ķ žessari heimsįlfu alltaf of hratt.

Nś hef ég lokiš einum žrišja hluta starfsnįmsins hjį Žróunarsamvinnustofnun (ŽSSĶ), žótt ótrślegt sé. Ég ętla mér aš nżta žann tķma sem eftir er til fulls, lęra meira af žvķ frįbęra starfsfólki sem hér er og vonandi sjį meira af "Perlu Afrķku" eins og Śganda er išulega kallaš.       

Į žeim sex vikum sem ég hef veriš ķ starfsnįmi ķ Śganda hef ég fengiš aš taka mikinn žįtt ķ žeim verkefnum ŽSSĶ er snśa aš menntamįlum hér ķ landi. Į dögunum fór ég ķ vettvangsferš til Buikwe, sem er héraš ķ um 50 km fjarlęgš austur af Kampala. Ķ október 2014 var undirritašur samningur milli ŽSSĶ, stjórnvalda ķ Śganda og Buikwe um samfélagsžróunarverkefni ķ fiskimannažorpum ķ hérašinu į tķmabilinu 2015-2017. Nś žegar hefur vinna hafist ķ tengslum viš svokallaš WASH verkefni, er snżr aš greišum ašgangi aš vatni, salernis- og hreinlętisašstöšu į svęšinu.

Samstarfiš viš Buikwe héraš
Žróunarsamvinnustofnun hefur nś einnig, įsamt yfirvöldum ķ Buikwe, hafiš undirbśningsvinnu viš verkefni er snżr aš žvķ aš bęta menntun ķ hérašinu. Žrįtt fyrir nįlęgš viš höfušborgina žį er Buikwe héraš illa statt žegar kemur aš menntamįlum. Innritun ķ grunnskóla į svęšinu er ašeins um 70% ķ samanburši viš 96% į landsvķsu. Ašeins um 40% nemanda klįra grunnskóla og ašeins um helmingur er lęs viš lok skólagöngu. Ķ žeim fiskimannažorpum er verkefni ŽSSĶ snśa aš er stašan enn verri žar sem nemendur eru yfirleitt fyrir nešan lands- og hérašsmešaltal ķ męlingum um menntun.

Žaš var einnig augljóst ķ žessari ferš okkar til Buikwe aš žörfin er mikil. Viš heimsóttum nķu skóla į svęšinu, žar į mešal skóla žar sem um 20 nemendur voru męttir en žótt enginn kennari eša skjólastjóri vęri sjįanlegur var žaš vķst daglegt brauš. Žaš segir sig sjįlft aš žar lęra börnin ekki mikiš žó žau séu öll af vilja gerš. Į stöšum sem žessum fallast manni hendur, verkefniš viršist vonlaust og óyfirstķgandi. Aftur į móti komum viš sķšan ķ fiskimannažorp žar sem engin almennileg skólabygging var til stašar og brugšiš var į žaš rįš aš kenna undir tré. Skólastjórinn hefur brennandi įhuga į starfinu en vantar almennilega ašstöšu til kennslu. Žrįtt fyrir allt standa nemendur hans sig einkar vel ķ nįminu og er žaš lķklega dugnaši hans aš mörgu leyti aš žakka. ŽSSĶ getur meš samstarfi, hjįlp og stušningi viš slķka einstaklinga gefiš börnum į svęšinu von um betri framtķš meš greišari ašgang aš menntun. Mįltękiš "mennt er mįttur" į svo sannarlega viš hér. 

Glefsur śr sögu ķslenskrar žróunarsamvinnu - II. hluti
Žrjįr leišir til aš veita ašstoš viš žróunarlöndin

Fyrir nokkrum įrum birtust ķ Heimsljósi glefsur śr sögu ķslenskrar žróunarsamvinnu. Ķ ljósi žess aš flest bendir til aš 45 įra sögu sérstakrar stofnunar um tvķhliša žróunarsamvinnu Ķslands ljśki innan tķšar eru žessar stuttu frįsagnir endurbirtar.

Śrklippa śr Stśdentablašinu 1965.
Ólafur Björnsson prófessor var eins og fram kom ķ sķšasta Heimsljósi frumkvöšull aš umręšu um stušning Ķslands viš žróunarrķkin um mišjan sjöunda įratug sķšustu aldar. Hann flutti žingsįlyktunartillögu um ašstoš Ķslands viš žróunarlöndin ķ nóvembermįnuši 1964, fyrir 51 įri. Ķ framhaldinu var skipuš nefnd  til aš fjalla nįnar um ašstošina sem leiddi til žess aš sjö įrum sķšar, 1971, voru samžykkt fyrstu lögin um žróunarsamvinnu į Ķslandi. Žį varš til svokölluš: Ašstoš Ķslands viš žróunarlöndin - og sś lagasetning fyrir 44 įrum var fyrir fjórum įrum tilefni til afmęlismįlžings um ķslenska žróunarsamvinnu.
 
Fram kemur ķ grein sem Ólafur Björnsson skrifaši ķ Stśdentablašiš įriš 1965 aš umręša į Ķslandi um stušning viš žróunarrķki hófst ekki fyrr en ķ byrjun sjöunda įratugarins. "Žaš er varla fyrr en eitt til tvö sķšustu įrin, aš fariš hefir veriš aš ręša žessa spurningu hér į landi," segir hann og vķsar til spurningarinnar: Į Ķsland aš gerast žįtttakandi ķ ašstoš viš žróunarlöndin? Hann segir żmsar įstęšur liggja til žess aš įhuginn hafi veriš takmarkašur. "..sennilega hefir žar valdiš mestu um, aš svo viršist hafa veriš litiš į, aš Ķsland vęri sjįlft mešal žróunarlanda og bęri žvķ sem slķku, fremur aš vera žiggjandi en veitandi ķ žessu efni." Sjįlfur segir hann žvķ fari fjęrri aš Ķsland sé ķ hópi žróunarlanda.
 
Hvers konar ašstoš viš žróunarlöndin var ķ umręšunni žessi fyrstu įr? Grķpum nišur ķ fjórar heimildir um žaš efni frį žessum tķma, frį žingmönnunum Ólafi Björnssyni, Ingvari Gķslasyni, Gunnari G. Schram og endum į hugmyndum Siguršar Bjarnasonar voriš 1965 en hann var žį formašur utanrķkismįlanefndar.
 
Ķ ręšu sem Ólafur Björnsson flutti žegar žingsįlyktunartillagan var lögš fram nefnir hann aš fleira en fjįrframlög til einhverra įkvešinna framkvęmda komi til greina. "En žaš er fleira en fjįrmagnsskortur, sem hamlar efnahagslegri žróun žessara landa. Fįfręši almennings og öšru fremur skortur į verkkunnįttu eru ekki sķšur mešal mikilvęgustu orsaka žess, aš lönd žessi hafa dregizt aftur śr ķ efnahagslegu tilliti. ...almenn verkkunnįtta ķ žessum löndum er gjarnan öldum į eftir žvķ, sem er hér į landi og ķ nįgrannalöndum vorum. Verkkunnįtta, sem hér er almenn, gęti žvķ, ef hśn nęši til žessara žjóša, gerbylt lķfskjörum žeirra. Slķkri kunnįttu gętum viš bęši mišlaš žessum žjóšum meš žvķ aš senda menn til žessara landa ķ žvķ skyni, aš kenna žaš, sem aš gagni mętti koma žar eša taka į móti fólki frį žróunarlöndunum til verklegs nįms eša annars, sem aš gagni mętti koma."
 
Sķšar ķ ręšunni segir Ólafur: "... kemur einnig til greina margs konar leišbeiningarstarf į öšrum svišum, svo sem heilbrigšismįlakennslu og uppeldismįla o.s.frv. Slķk leišbeiningastarfsemi gęti komiš žessum löndum aš miklum notum, en žarf ekki aš kosta żkja mikiš žau lönd eša žaš land sem hana geta lįtiš ķ té."
 
Ingvar Gķslason alžingismašur og sķšar rįšherra ręšir žingsįlyktunartillögu Ólafs ķ Tķmanum 1. desember 1964 og tekur undir hugmyndina um aš Ķslendingar taki į móti fólki frį žróunarlöndunum - sem hefur heldur betur reynst skynsamleg leiš eins og fjórir Hįskólar Sameinušu žjóšanna hér į landi, Jaršhitaskólinn, Sjįvarśtvegsskólinn, Landgręšsluskólinn og Jafnréttisskólinn, bera glöggt vitni um.
 
Ingvar skrifar: "... viš Ķslendingar eigum ekki yfir aš rįša fjįrmagni né tęknimenntušu fólki, sem viš höfum efni į aš senda sušur um įlfur, en ašstoš okkar gęti mjög aušveldlega oršiš ķ žvķ formi aš bjóša stśdentum frį žessum löndum til nįms viš Hįskóla Ķslands, t.d. ķ lęknisfręši, eša nįmsmönnum ķ öšrum greinum." Ingvar tekur lķka undir skošanir Ólafs um verkkunnįttu og telur brżnt hagsmunamįl aš "koma upp višhlķtandi heilbrigšisžjónustu og menntakerfi..." Hann gagnrżnir hins vegar erlenda uppbyggingarašstoš sem hann segir byggjast į miklu skilningsleysi į hįttum og högum fólksins og felist ķ naušsyn žess "aš ryšjast inn ķ žessi lönd meš mikiš fjįrmagn og stórišjuframkvęmdir og hraša išnvęšingu."
 
Į Noršurlöndum og vķšar höfšu į žessum tķma veriš starfręktar svokallašar "žróunarsveitir" skipašar sjįlfbošališum sem fóru til žróunarlandanna og Gunnar G. Schram prófessor og žingmašur Sjįlfstęšisflokksins spyr ķ Vķsisgrein ķ febrśar 1965 - Hvaš um okkur Ķslendinga? Og sķšan svarar hann sjįlfur: "Aš vķsu mį segja aš viš höfum žegar hafiš starf ķ žessu efni į svipušum grundvelli og hér hefur veriš drepiš į. Ķslenskir skipstjórar og sérfręšingar ķ fiskveišum hafa dvalizt lengi austur viš Indlandshaf og ķ fleiri löndum austur žar og kennt fiskveišitękni. En žaš starf hefur fariš fram į vegum alžjóšastofnana, fyrst og fremst FAO ķ Rómaborg, en ekki skipulagt beint héšan aš heiman. Engu aš sķšur vitum viš hve vel žaš hefur gefist og hver žörf hefur reynzt į slķkri ašstoš. En žvķ fetum viš ekki ķ fótspor Noršurlandanna og stofnum okkar eigin žróunarsveit? Ég er ekki ķ nokkrum vafa um žaš aš margir ungir Ķslendingar, sjómenn, bśfręšingar, išnfręšingar og kennarar svo ašeins nokkrar starfsgreinar séu nefndar, vęru fśsir til žess aš fara utan og starfa sem sjįlfbošališar ķ žróunarlöndunum um eins til tveggja įra skeiš. Žaš sem į skortir er frumkvęšiš, žaš aš slķkri sveit sé komiš į laggirnar."
 
Utanrķkismįlanefnd ręddi žingsįlyktunartillögu Ólafs Björnssonar og varš sammįla - 9. mars 1965 - um aš leggja einróma til aš hśn yrši samžykkt óbreytt. Formašur utanrķkismįlanefndar, Siguršur Bjarnason, bar sķšan tillöguna upp ķ Sameinušu žingi 31. mars og vék žį m.a. aš hugmyndum um žaš hvernig ašstoš Ķslendingar gętu veitt.: "Ķ utanrmn. kom sś skošun fram, aš ašallega vęri um 3 leišir aš ręša ķ žessum efnum. Ķ fyrsta lagi aš styšja aš dvöl fólks frį žróunarlöndunum hér į landi til žess aš afla sér menntunar. Ķ öšru lagi, aš Ķslendingar sendi sérfręšinga héšan til žróunarlandanna. Ķ žrišja lagi, aš Ķslendingar veiti žį ašstoš, sem žeir geta ķ té lįtiš, fyrir milligöngu alžjóšastofnana, sem viš erum ašilar aš. Vitaš er, aš Noršurlandažjóširnar hafa allar beitt sér fyrir ašstoš į żmsum svišum viš žjóšir hinna svoköllušu žróunarlanda. Noršmenn hafa t.d. haldiš nįmskeiš heima ķ Noregi fyrir nįmsfólk frį Indlandi. Viš Ķslendingar höfum einnig sent skipstjórnarmenn til Indlands į vegum Landbśnašar- og matvęlastofnunar Sameinušu žjóšanna til žess aš kenna indverskum fiskimönnum fiskveišar. Žį mį geta žess, aš Rauši kross Ķslands hefur nś tekiš upp samvinnu viš Rauša kross hinna Noršurlandanna um żmiss konar mannśšar- og heilbrigšisašgeršir ķ Nķgerķu. Munu žessi samtök hafa ķ hyggju aš beita sér fyrir hlišstęšum hjįlparrįšstöfunum ķ fleiri Afrķkulöndum."
 
Eftir aš žingsįlyktunartillagan var samžykkt ķ marslok 1965 var skipuš nefnd ķ mįliš.
 
Meira eftir viku. -Gsal
facebook
UM HEIMSLJÓS 

Heimsljós - veftķmarit um žróunarmįl er gefiš śt af Žróunarsamvinnustofnun Ķslands. Ritinu er ętlaš aš glęša umręšu um žróunarmįl og gefa įhugasömum kost į aš fylgjast meš žvķ sem hęst ber hverju sinni. Efni veftķmaritsins žarf ekki endilega aš endurspegla stefnu ŽSSĶ.

 

Skrįiš ykkur ķ įskrift į heimasķšunni, www.iceida.is og lįtiš vinsamlegast ašra meš įhuga į žróunarmįlum vita af tilvist veftķmaritsins. Allar įbendingar um efni eru vel žegnar.

 

Žeir sem vilja senda okkur įbendingu um efni eša afskrį sig af netfangalista eru vinsamlegast bešnir um aš senda slķk erindi į netfangiš iceida@iceida.is. Ritstjóri er Gunnar Salvarsson, gsal@iceida.is

.

Viš bišjumst velviršingar į žvķ aš geta ekki notaš ķslenskar gęsalappir ķ vištölum en bandarķskt snišmįt Veftķmaritsins leyfir ekki notkun žeirra.

 

Bestu kvešjur, Śtgįfu- og kynningardeild ŽSSĶ

 

ISSN 1670-8105