Heimsljós
veftķmarit um žróunarmįl
6. įrg. 212. tbl.
6. nóvember 2013

Heimsókn ķ Kisaba fiskimannažorpiš į Ssese eyjum:

Allt samfélagiš hefur tekiš stórt stökk til framfara


Fiskimenn frį eyjunum į Viktorķuvatni fara śt į mišin žegar fer aš skyggja, leggja netin og dśra sjįlfir yfir nóttina mešan fiskurinn flękist ķ möskvunum. Žegar birtir af degi er vitjaš um og aflanum komiš um borš, žvķ nęst er haldiš heim į leiš og į annarri stęrstu eyjunni ķ Ssese eyjaklasanum, Bukasa, er siglt aš bryggju ķ Kisaba žorpinu žar sem hérašsstjórnin i Kalangala hefur meš stušningi Ķslendinga byggt upp löndunarašstöšu ķ samręmi viš alžjóšlegar gęšakröfur. Eins og sjį mį į mešfylgjandi kvikmyndabroti eru eftirlitsmenn hvķtklęddir og sjį til žess aš hvergi sé slakaš į kröfum til aš hįmarka veršmętiš. Nķlarkarfinn getur veriš vęnn eins og sjį mį: sį stęrsti sem kemur aš landi žennan morguninn vegur tuttugu pund.

 

Stephen B. Asiimwe fiskeftirlitsmašur segir aš nżja ašstašan hafi veriš tekin ķ gagniš į sķšasta įri en framkvęmdir hafist tveimur įrum fyrr. Hann lofar mjög breytinguna og segir ekki ašeins fiskimenn njóta góšs af umbótunum - allt samfélagiš hafi tekiš stórt skref til framfara, ekki sķst vegna hreina vatnsins sem allir hafi ašgang aš. Undir žaš tekur bęjarstjórinn.

 

Stendur öšrum žorpum framar

Reuben Mwantje bęjarstjóri segir aš įšur hafi žorpiš veriš allt af žvķ frumstętt en nś standi žaš öšrum žorpum framar žvķ lķfsafkoma fólksins ķ Kisaba batnaš. Hann nefnir bęši heilsufar vegna hreina vatnsins og tekjur vegna fiskveišanna, og svo bętir hann viš aš framfarirnar ķ žorpinu hafi leitt til žess aš ķbśum hafi fjölgaš.

 

Žaš er įnęgjulegt aš vera Ķslendingur og heyra slķk ummęli. 

 

"Tękifęri til aš breyta lķfi fólks" / ICEIDA 

Ķslenskir žingmenn kynna sér verkefni ŽSSĶ ķ Śganda/ ICEIDA 

Męšur ķ barnęsku: tekist į viš óléttu į unglingsįrum

Breyta žarf višhorfum ķ samfélaginu fremur en hegšun stślkna

Samkvęmt nżrri stöšuskżrslu um įstand heimsins - State of the World 2013 - eru barnsfęšingar ungra stślkna undir įtjįn įra aldri tuttugu žśsund į hverjum degi. Af žeim rśmlega sjö milljónum unglingsstślkna sem verša męšur yngri en įtjįn įra eru tvęr milljónir stślkubarna ķ móšurhlutverki sem hafa ekki nįš fimmtįn įra aldri. Samkvęmt skżrslunni verša lķkast til tvöfalt fleiri barnungar stślkur undir fimmtįn įra aldri męšur ķ sunnanveršri Afrķku įriš 2030. Um 95% allra stślkna sem taka léttasótt į barnsaldri eru frį žróunrķkjum.

 

State of the World Population 2013: Motherhood in Childhood
State of the World Population 2013: Motherhood in Childhood

Mannfjöldastofnun Sameinušu žjóšanna gefur įrlega śt fyrrnefnda įrsskżrslu um stöšu heimsins en helgar ritiš įkvešnum mįlaflokki hverju sinni. Skżrsla žessa įrs fjallar um ungar męšur og hefur yfirskriftina: "Motherhood in Childhood: Facing the challenge of Adolescent Pregnancy" (Męšur ķ barnęsku: tekist į viš óléttu į unglingsįrum).

 

Ķ skżrslunni er sjónum beint aš žeim margvķslegu erfišleikum sem męta stślkum sem verša barnshafandi į unglingsįrum og afleišingum óléttunnar į nįm stślkunnar, heilsu og langtķma atvinnutękifęri. Einnig er ķ skżrslunni tillögur um žaš hvernig unnt er aš draga śr žessari žróun og vernda mannréttindi stślkna og velferš.

 

Ķ skżrslunni kemur fram aš ķ Vestur- og Miš-Afrķku séu hlutfallslega flestar fęšingar unglingsstślkna undir fimmtįn įra aldri. Mešal žjóša žar sem barnahjónabönd eru algeng, eins og ķ Tjad, Gķneu, Malķ, Mósambķk og Nķger, fęšir ein stślka af hverjum tķu barn įšur en hśn nęr fimmtįn įra aldri.

Žį kemur fram ķ skżrslunni aš sjötķu žśsund stślkur į aldrinum tķu til nķtjįn įra deyi įrlega vegna fylgikvilla į mešgöngu. Žaš žżšir aš žvķ sem nęst tvö hundruš stślkur deyja įrlega į mešgöngu eša af barnsförum.

 

Dr. Babatudne Osotimehin framkvęmdastjóri Mannfjöldastofnunar SŽ (UNFPA) segir ķ fréttatilkynningu sem kom śt ķ tilefni af śtgįfu skżrslunnar aš samfélagiš kenni oft unglingsstślkunum ranglega um žaš aš verša barnshafandi. "Veruleikinn er sį," segir hann, "aš ólétta į unglingsįrum er oftast nęr ekki afleišing af vķsvitandi vali, heldur žvert į móti skorti į vali og af ašstęšum sem stślkunni eru óvišrįšanlegar." Hann nefnir afleišingar eins og litla eša enga skólagöngu, skort į góšum upplżsingum og skort į heilsugęslu.

 

Nišurstaša skżrslunnar eru sś aš žörf sé į heildręnni nįlgun į vandanum meš žaš aš leišarljósi aš breyta višhorfum ķ samfélaginu fremur en hegšun stślkna. Til žess žarf aš halda stślkum ķ skóla, stöšva barnahjónabönd, breyta višhorfum um hlutverk kynjanna og til jafnréttis, auka ašgengi unglinga aš upplżsingum um kynferšismįl, m.a. getnašarvarnir, og styšja betur en nś er gert viš bakiš į stślkum sem verša męšur į unglingsįrum.

 

Africa: New UN Report Links Adolescent Pregnancy to Human Rights Failures, Calls On States to Address Range of Contributing Issues/ AllAfrica 

 

Forced Out: Mandatory Pregnancy Testing and the Expulsion of Pregnant Students in Tanzanian Schools/ ReproductriveRights.org 

 

Africa: Child Mothers Set to Double By 2030, Says UN 

 

Child marriage could trigger surge in Africa's under-15s pregnancy rate - UN 

 

Teen Pregnancy Rooted in Powerlessness, eftir Johan Erakit/ IPS 

Hvaš kosta vandamįl heimsins?

Hefur okkur mišaš įfram ellegar aftur į bak...?

 

Um aldir hafa bjartsżnis- og bölsżnismenn tekist į um įstandiš ķ heiminum. Žeir bölsżnu sjį heim žar sem fólk hefur minna aš borša, žar sem aukin įsókn ķ aušlindir kallar į rżrnun og įtök, og žar sem aukin framleišsla  sķšustu įratuga merkir aukna mengun og hlżnun jaršar. Žeir bjartsżnu stašhęfa hins vegar aš allt - heilsufar mannkyns, lķfskjör, umhverfisgęši og svo framvegis - fari batnandi.

 

Eitthvaš į žessa leiš hefur Bjųrn Lomborg framkvęmdastjóri fręšastofnunarinnar The Copenhagen Consensus Center hafiš umręšuna um įstand heimsins ķ greinum sem hann hefur skrifaš, m.a. ķ The Times og Project Syndicate. Žar fjallar hann um višamikiš verkefni sķšustu įra į vegum Copenhagen stofnunarinnar og kynnir jafnframt nżja bók: How Much Have the Global Problems Cost the World? A Scorecard from 1900 to 2050.

 

Bjųrn segir ķ greinum sķnum aš fremur en aš tķna til stašhęfingar og sögur sem falli aš kenningum um hnignun eša framfarir hafi veriš farin sś leiš aš freista žess aš gera samanburš žvert į öll sviš mannlegrar tilveru og svara žannig spurningunni hvort okkur hafi mišaš įfram ellegar aftur į bak. Bjųrn ritstżrir bókinni en fékk til lišs viš sig 21 af helstu hagfręšingum heimsins og žeir birta umrętt "scorecard" eša "įrangursmat" į fjölmörgum svišum. Žar mį nefna heilbrigšismįl, menntun, įtök, jafnrétti, loftmengun, loftslagsbreytingar og lķffręšilegan fjölbreytileika - og allir hagfręšingarnir svörušu sömu spurningunni: Hver hefur veriš hlutfallslegur kostnašur af žessu vandamįli įr hvert frį įrinu 1900, allar götur fram til 2013, og hvert stefnir fram til 2050?

 

Hagfręšingarnir notušu viš įrangursmatiš žekkta efnahagslega męlikvarša viš aš reikna śt kostnaš viš manntjón, heilsuleysi, ólęsi, eyšingu votlendis og aukna tķšni fellibylja vegna hlżjunar jaršar, svo dęmi séu nefnd. Žannig reiknušu žeir śt kostnaš viš hvert vandamįl. Til aš meta umfang vandans skošušu hagfręšingarnir kostnašinn viš śrręšin viš aš leysa hann og žannig fékkst męling į umfangiš mišaš viš landsframleišslu (GDP).

 

"Veltiš fyrir ykkur mismunun kynjanna," skrifar Bjųrn. "Viš vorum ķ raun og veru aš śtiloka hįlft mannkyniš frį framleišslu. Įriš 1900 voru einungis 15% vinnuaflsins konur. Hvert var tapiš af žvķ aš žįtttaka kvenna ķ atvinnulķfinu var svona lķtil? Tökum jafnvel meš ķ reikninginn aš einhver verši aš sinna ólaunušum heimilisstörfum og auknum kostnaši viš menntun kvenna en engu aš sķšur var tapiš aš minnsta kosti 17% af heimsframleišslunni įriš 1900. Ķ dag, į tķmum žar sem žįtttaka kvenna er meiri og launamunur kynjanna minni, er tapiš reiknaš sem 7% - og spįr gera rįš fyrir žvķ aš žaš verši komiš nišur i 4% įriš 2050."

Bjųrn Lomborg ķ vištali um loftslagsbreytingar į BBC

Įvinningur aš loftslagsbreytingum

Bjųrn segir aš sennilega komi žaš mjög į óvart aš lķkur séu til žess aš loftslagsbreytingar komi aš mestu leyti til aš hafa ķ för meš sér įvinning į tķmabilinu frį 1900 til 2025 - sem feli ķ sér hękkun um 1,5% af landsframleišslu (GDP) į įri. Hann segir įstęšuna vera žį aš hlżnun jaršar hafi mismunandi įhrif en viš mišlungshękkun hita séu kostirnir rįšandi. Hann rökstyšur žį skošun sķna meš žvķ aš koltvķsżringur (CO2) virki eins og įburšur og hafi žess vegna jįkvęš įhrif ķ landbśnaši sem hafi mest įhrif į landsframleišslu, eša 0,8% hękkun. Einnig hafi hlżnun dregiš śr daušsföllum af völdum kulda umfram daušsföll af völdum hlżnunar. Į sama hįtt dragi hlżnunin meira śr žörfinni į hitagjöfum umfram kostnašinn viš aš auka kęlingu, eša sem nemur 0,4% landsframleišslu. Į hinn bóginn aukist įsókn ķ vatn, 0.2% af landsframleišslu, og neikvęš įhrif loftslagsbreytinga į vistkerfi eins og votlendi hafi lķka aukinn kostnaš eša sem nemur 0,1% af GDP.

 

Bjųrn segir aš meš hękkandi hitastigi muni kostnašur vegna loftslagsbreytinga aukast og įvinningurinn dvķna stórlega. Eftir įriš 2070 muni hlżnun jaršar eingöngu hafa kostnaš ķ för meš sér og žvķ sé réttlętanlegt aš rįšast nśna ķ ašgeršir gegn loftslagsbreytingum og į nęstu įratugum.

 

Loftmengun innanhśss mesti umhverfisvandinn

Fram kemur ķ įrangursmatinu aš stęrsti umhverfisvandi veraldarinnar er loftmengun innanhśss. Bjųrn segir aš slķk loftmengun frį eldun og hitun meš vondu eldneyti leiši til daušsfalla rśmlega žriggja milljóna manna įrlega, sem žżši 3% tap ķ landsframleišslu. Sambęrilegt tap var 19% įriš 1900 en į samkvęmt spįm aš verša komiš nišur ķ 1% įriš 2050. Bjųrn bendir į aš męlikvaršar į heilsufar ķ heiminum sżni einhverjar mestu framfarirnar, lķfslķkur hafi veriš óbreyttar fram ķ lok nķtjįndu aldar, en breytingarnar frį įrinu1900 hafi veriš meš ólķkindum: žaš įr hafi mešalaldur ķ heiminum veriš 32 įr en sé nśna 69 įr og verši kominn ķ 76 įr 2050 gangi spįr eftir.

 

"Stęrsti žįtturinn er lękkun į dįnartķšni ungbarna," skrifar Bjųrn og nefnir sem dęmi aš fram til įrins 1970 hafi ašeins um 5% ungbarna veriš bólusett gegn mislingum, stķfkrampa, kķghósta, barnaveiki og lömunarveiki. Įriš 2000 hafi hins vegar 85% barna veriš bólusett og žremur milljónum barna veriš bjargaš įr hvert - eša fleiri mannslķf, įr hvert, en heimsfrišur hefši bjargaš į sķšustu öld, eins og hann oršar žaš. Hann segir aš margir megi žakka sér žennan įrangur, m.a. The Gates Foundation og GAVI sjóšurinn, Rótarżklubbarnir og Alžjóšaheilbrigšisstofnunin.

 

Ljóst er aš bókin hlżtur aš vera įhugaverš fyrir alla žį sem lįta sig žróunarmįl varša. Fręšasetriš sem Bjųrn Lomborg stżrir - Copenhagen Consensus Center - hefur žaš yfirlżsta markmiš aš veita rķkisstjórnum og aušmönnum sem verja fjįrmunum til góšgeršarmįla rįšgjöf um žaš hvernig best er aš verja peningum til žróunarmįla.

 

Mikil reiši ķ Kenķa ķ kjölfar hrottafenginnar naušgunar:

Hįvęr krafa almennings um haršari refsingar

 

Fjöldamótmęli hafa veriš į götum Nairobi ķ Kenķa undanfariš til aš mótmęla žvķ aš menn sem naušgušu sextįn įra gamalli stślku hrottalega fyrr į įrinu ķ bęnum Tingola var ķ refsingarskyni einungis gert aš slį tśnblett kringum lögreglustöšina. Hįvęr krafa almennings er um haršari refsingar og hafa lögregluyfirvöld heitiš aš herša višurlög.

 

Mótmęli ķ Kenķa
Mótmęli ķ Kenķa

Rśmlega 1.3 milljónir manna hafa skrifaš undir beišni į netinu žess efnis aš réttlętiš  nįi fram aš ganga en stślkan hlaut svo mikla įverka viš naušgunina aš hśn er bundin hjólastól. Mennirnir, sex talsins, hentu henni eftir naušgunina ofan ķ tęplega fjögurra metra djśpa kamarholu, en viš žaš skaddašist hśn m.a. į męnu. Ķbśar ķ žorpinu, žar sem ódęšiš var framiš, fóru meš hluta hópsins į lögreglustöš en stślkan žekkti žrjį af ódęšismönnunum. Įrįsin geršist ķ jśnķ žegar stślkan var į heimleiš eftir jaršarför afa hennar. Stślkan lį į sjśkrahśsi ķ nokkrar vikur og safnaši fjölskylda hennar peningum til aš standa straum af lękniskostnašinum.

 

Ķ fréttaskżringu IRIN fréttaveitunnar segir aš žaš sem sér óvenjulegt viš žetta mįl sé ekki gróf naušgunin né sś stašreynd aš įrįsarmennirnir gangi lausir, žótt slķkt sé algengt ķ landinu, heldur er žaš athyglin sem mįliš vekur į mešal almennings, bęši ķ Kenķa og śt um allan heim. Žį hefur mįliš komiš til umręšu į kenķska žinginu.

 

Rķkisśtvarp Kenķa hefur bošist til aš borga lękniskostaš stślkunnar auk žess aš hafa hafiš herferš til aš réttlętiš nįi fram aš ganga ķ mįli hennar. "Hśn er ekki einungis fórnarlamb alvarlegs glęps sem hefur breytt lķfi hennar; henni var lķka neitaš um réttlęti," er haft eftir starfsmanni žar.

 

Lögreglan er nś komin meš nöfn allra mannanna sex og hafin er rannsókn į hópnaušguninni en lögreglumašurinn ķ Tingolo sem fyrstur fékk vitneskju af naušguninni skrįši hana einungis sem lķkamsįrįs.

 

Kynferšisglępum ķ landinu fjölgaši ört ķ kjölfar stórfelldra lķkamsįrįsa ķ kjölfar forsetakosninga ķ landinu įriš 2007 og voru fórnarlömbin flest fįtękar konur sem var naušgaš į eigin heimilum. Tališ er aš konu sé naušgaš ķ Kenķa į hįlftķma fresti og aš įtta af hverjum 10 konum ķ landinu hafi oršiš fyrir lķkamlegu ofbeldi og/eša misnotkun ķ ęsku.

 

Fjölkvęni hefur tķškast ķ landinu og hafa stślkur ekki veriš metnar ķ samfélaginu. Ķ lok 10. įratugar sķšustu aldar var naušgurum jafnvel gert aš bęta fyrir brot sķn meš žvķ aš lįta foreldra stślknanna fį geit eša maķspoka.

Nś eru ķbśar Kenķa farnir aš standa upp og lįta ķ sér heyra til aš žagga nišur ķ žessum skelfilega ofbeldisfaraldri. 

 

Skotland myndi strax verja 0.7% til žróunarsamvinnu

Skotar ganga aš kjörboršinu eftir tęplega įr og kjósa um hvort Skotland eigi aš segja skiliš viš Stóra-Bretlandi og verša sjįlfstętt rķki. Humza Yousaf, skoskur rįšherra utanrķkismįla ķ skosku heimastjórninni, segir ķ samtali viš The Guardian ķ Bretlandi aš fįi Skotar sjįlfstęši muni rķkisstjórn Skoska žjóšarflokksins leggja 0,7% af žjóšartekjum til žróunarsamvinnu eins og tilmęli Sameinušu žjóširnar eru gagnvart išnrķkjum heimsins. Skotland myndi žar meš feta ķ fótspor Noršurlandanna - Svķžjóšar, Noregs og Danmerkur - sem hafa uppfyllt žetta markmiš. Bretar nįšu 0.7% markmišinu ķ fyrsta sinn į žessu įri.

 

Nįnar 

  
Įhugavert

Hans Rosling's Yardstick of Wealth - Don't Panic - The Truth About Population - BBC Two
Hans Rosling's Yardstick of Wealth - Don't Panic - The Truth About Population - BBC Two

-
-
-
-
-
-
Technology and the future of humanitarian action
Technology and the future of humanitarian action
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-

Fręšigreinar og skżrslur

-
-
-
-
-
-

Fišrildafögnušur ķ Hörpu  

 

Eftir rśma viku, fimmtudaginn 14. nóvember mun UN Women standa fyrir Fišrildafögnuši ķ Hörpu. kvöldiš er tileinkaš žolendum sżruįrįsa og gestir fį ógleymanlegt tękifęri aš kynnast indverskum konum sem lifaš hafa af slķkar įrįsir.

"Fišrildafögnušur UN Women veršur ęvintżralegt kvöld," segir į heimasķšu UN Women. "Helsta listafólk Ķslands leggur samtökunum liš og bżšur ykkur upp į magnaša upplifun. Dansarar Ķslenska dansflokksins sżna verk, landsžekktar leikkonur verša meš gjörning, Sigrķšur Thorlacius og Högni Egilsson skemmta svo fįtt eitt sé nefnt. Viš vonum innilega aš žś lįtir žig ekki vanta į žessu mikilvęga kvöldi og takir góša vini meš til žess aš gera kvöldiš sem eftirminnilegast.

Į heimsķšu UN Women segir aš sżruįrįsir tķškist um allan heim en žęr eru hvaš algengastar ķ sušaustur Asķu. Sżra er ódżrt og ašgengilegt vopn sem leggur lķf kvenna ķ rśst. Fyrir utan lķkamlega fötlun, fylgir sżruįrįsum išulega samfélagsleg śtskśfun og takmarkašir möguleikar į aš taka žįtt ķ samfélaginu į nżjan leik.

"UN Women vinnur aš žvķ aš draga śr fordómum ķ garš žolenda sżruįrįsa og ašstoša žį viš aš koma undir sig fótunum į nżjan leik eftir hörmulega lķfsreynslu."   
 

 
 
Fréttir og fréttaskżringar

-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-

Žróunarmarkmiš tryggi ašgang aš vatni og salerni

 

Tryggja veršur aš nż alžjóšleg žróunar-markmiš taki til grundvallaržjónustu į borš viš ašgang aš hreinu vatni og hreinlęti. 

 

Žetta er kjarninn ķ sameiginlegri yfirlżsingu frį Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna (UNICEF), Flóttamannahjįlp samtakanna, félagsskaparins Friends of Water og Erindreka Sameinušu žjóšanna til stušnings žeim mannréttindum aš hafa ašgang aš hreinu vatni og salernisašstöšu. Yfirlżsingin var gefin śt ķ tilefni af pallboršsumręšum um žaš hvernig vinna megi bug į ójafnrétti ķ žróunarįętlunum, sem taka viš eftir 2015, en umręšurnar fóru fram ķ höfušstöšvum Sameinušu žjóšanna į vegum fastanefndar Finnlands hjį Sameinušu žjóšunum og skrifstofu erindrekans. 


"Ķ dag slęst ég ķ liš meš žeim sem kalla eftir žvķ aš tekist verši į viš ójafnrétti ķ žróunarmarkmišunum eftir 2015. Okkur ber aš skilgreina hvaša kerfisbundnu og margslungnu atriši žaš eru sem valda žvķ aš žeir sem höllustum fęti standa eru settir til hlišar. Meš žessu stušlušum viš aš žvķ aš allir geti bśiš viš reisn ķ lķfi sķnu," sagši Jan Eliasson, varaframvkęmdastóri Sameinušu žjóšanna ķ umręšunum, aš žvķ er fram kemur į vef Upplżsingaskrifstou SŽ fyrir Vestur-Evrópu.

 


34 śtskrifast frį Jaršhitaskólanum

Fyrir skömmu śtskrifuši Jaršhitaskóli Hįskóla Sameinušu žjóšanna 34 nemendur frį 15 žjóšlöndum. Nemendurnir sem śtskrifušust aš žessu sinni voru 34 og komu frį Bangladesh (2 nemendur), Burundi (1 nemandi), Djibśtķ (2 nemendur), El Salvador (2 nemendur), Ežķópķu (2 nemendur), Filippseyjum (3 nemendur), Indlandi (1 nemandi), Kenķa (12 nemendur), Kķna (2 nemendur), Malavķ (1 nemandi), Nķkaragśa (1 nemandi), Papśa Nżju Gķneu (1 nemandi), Rśanda (2 nemendur), Sri Lanka (1 nemandi) og Śganda (1 nemandi). 

 

 

Frį įrinu 1979 til dagsins ķ dag hefur skólinn śtskrifaš 554 sérfręšinga frį 53 žjóšlöndum.

 

Fermingarbörn safna fyrir vatni
Söfnunarskóli Sjonna, kennslustund 1
Söfnunarskóli Sjonna, kennslustund 1

Fermingarbörn śr 64 sóknum ķ öllum landshlutum ganga ķ hśs į tķmabilinu 4. - 12. nóvember milli kl 17:30 og 21 og safna peningum til vatnsverkefna Hjįlparstarfs kirkjunnar ķ žrem löndum Afrķku: Malavķ, Śganda og Ežķópķu.

 

Starfsfólk kirkjunnar fręšir um 2.900 fermingarbörn um ašstęšur ķ löndum Afrķku, sérstaklega um skort į hreinu vatni. Meira en 700 milljónir manna hafa ekki ašgang aš heinu vatni. Ķ fręšslunni heyra börnin um įrangur af verkefnum Hjįlparstarfs kirkjunnar hvernig hęgt er aš safna rigningarvatni og grafa brunna sem veita hreint vatn sem gjörbreytir lķfinu til hins betra. Meš žessu fį fermingarbörnin tękifęri til aš lįta til sķn taka og gefa Ķslendingum tękifęri til aš leggja sitt af mörkum til ašstošar žeim sem ekki hafa ašgang aš hreinu vatni. Einn handgrafinn brunnur kostar um 180.000 krónur.

 

Nįnar 



Vķgvöllurinn ķ Śganda - umferšin


eftir Konrįš Gušjónsson starfsnema ķ Kampala

 

Į umdęmisskrifstofum Žróunarsamvinnustofnunar Ķslands ķ Malavķ, Mósambķk og Śganda starfa žrķr starfsnemar sem lķkt og undanfarin įr hafa fallist į beišni Heimsljóss um pistlaskrif žann tķma sem žeir dvelja ķ samstarfslöndum Ķslendinga.  

Umferšin ķ Kamapa er daušans alvara. Ljósmynd: gunnisal

Eitt sinn var ég aš bķša eftir "taxi" (14 faržega sendiferšabķlar sem gegna sama hlutverki og strętó į Ķslandi) seint um kvöld ķ Kampala. Allt ķ einu sé ég śt undan mér aš jeppi kemur į fullri ferš og keyrir beint į vegfaranda sem var aš ganga yfir götuna. Höggiš var grķšarlega žungt, mašurinn kastašist upp ķ loftiš og endaši utan vegar. Margir myndu kalla žaš kraftaverk ef mašurinn hefši lifaš af. Į mešan keyrši jeppinn ķ burtu og ašrir vegfarendur virkušu frekar rólegir yfir žessum ósköpum. Nokkrum sekśndum  sķšar kom "taxi" sem ég settist upp ķ, mjög treglega žó. Bķlstjórinn sį hversu brugšiš mér var og hló. Žį sagši hann: "Žessi žarna? Hann mun ekki standa upp."

 

Žaš fyrsta sem kemur upp ķ hugann er aš fólki sé nokkuš sama um lķf annarra, en žaš er ekki alveg svo einfalt. Umferšarslys ķ Śganda eru grķšarlega algeng og žvķ mišur eru slys lķkt og žetta daglegt brauš. Ķ žaš minnsta 3,124 manns létust įriš 2012 og 13,137 slösušust alvarlega.

 

Orsakirnar eru margvķslegar. Umferšarreglur eru nįnast engar, žaš er frekar hęgt aš tala um žumalputtareglur, sem eru helst tvęr: Fyrstur kemur, fyrstur fęr og aš keyrt er vinstra megin. Annaš er algjörum tilviljunum hįš og sumir segja aš besta rįšiš ķ umferšinni sé aš bśast viš žvķ aš ašrir geti tekiš upp į hverju sem er, hvenęr sem er.

Žaš er ekki bara umferšarmenningin sem er slęm. Vķša eru vegir slęmir og žeim illa haldiš viš. Einnig er lżsing į vegum nįnast engin, einnig ķ borgum og bęjum. Vegakerfiš ķ höfušborginni Kampala er löngu sprungiš utan af sér og stundum lķtur hśn śt fyrir aš vera ein stór umferšarteppa. Žaš žżšir žó aš fólk er frekar öruggt inni ķ bķlum žar sem hrašinn ķ borginni er yfirleitt mjög lķtill.

 

Umferšarteppurnar hafa žį afleišingu aš "boda-boda", mótorhjól sem virka eins og leigubķlar heima į Ķslandi, er grķšarlega vinsęll feršamįti og er įętlaš aš um 250.000 slķk séu ķ Kampala einni. Gallinn er sį aš žau eru grķšarlega hęttuleg og hefur veriš talaš um aš 2-3 lįtist af völdum žeirra į hverjum degi ķ Kampala og eru žį ótaldir žeir sem slasast alvarlega. Nįnast enginn rammi er utan um starfsemi boda-boda, margir ökumenn žeirra eru óžjįlfašir, žeir viršast mega gera hvaš sem žeim sżnist ķ umferšinni og algengt er aš žeir misnoti įfengi og önnur vķmuefni į vinnutķma.

 

Umferšin hefur svo önnur margvķsleg og slęm įhrif, sem draga śr lķfsgęšum. Umferšarteppurnar gera žaš aš verkum aš feršatķmi er oft grķšarlegur. Žaš getur t.d. tekiš meira en 2 klukkustundir aš komast tęplega 40 kķlómetra leiš frį flugvellinum ķ Entebbe til Kampala. Žessi mikla umferš žżšir einnig mikla mengun meš tilheyrandi heilsufarsvandamįlum.

 

Umferšaröryggi fęr mjög litla athygli žeirra sem standa aš žróunarašstoš ķ Śganda og sennilega annarsstašar ķ heiminum. Afleitt įstand umferšarmįla ķ Śganda undirstrikar žó vel hversu margvķsleg vandamįl fįtęk lönd žurfa aš kljįst viš. Gęti žaš lķka undirstrikaš aš yfirvöld og veitendur žróunarašstošar žurfi aš hugsa śt fyrir rammann og žaš séu stór vandamįl sem gleymast? Žį ekki endilega tengd umferš og umferšaröryggi.

 

 

facebook
UM VEFTĶMARITIŠ

Veftķmarit um žróunarmįl er gefiš śt af Žróunarsamvinnustofnun Ķslands. Ritinu er ętlaš aš glęša umręšu um žróunarmįl og gefa įhugasömum kost į aš fylgjast meš žvķ sem hęst ber hverju sinni. Efni veftķmaritsins žarf ekki endilega aš endurspegla stefnu ŽSSĶ.

 

Skrįiš ykkur ķ įskrift į heimasķšunni, www.iceida.is og lįtiš vinsamlegast ašra meš įhuga į žróunarmįlum vita af tilvist veftķmaritsins. Allar įbendingar um efni eru vel žegnar.

 

Žeir sem vilja senda okkur įbendingu um efni eša afskrį sig af netfangalista eru vinsamlegast bešnir um aš senda slķk erindi į netfangiš iceida@iceida.is. Ritstjóri er Gunnar Salvarsson, gsal@iceida.is

.

Viš bišjumst velviršingar į žvķ aš geta ekki notaš ķslenskar gęsalappķr ķ vištölum en bandarķskt snišmót Veftķmaritsins leyfir ekki notkun žeirra.

 

Bestu kvešjur, Śtgįfu- og kynningardeild ŽSSĶ

 

ISSN 1670-8105