RedCross
logo
Veftķmarit um
žróunarmįl
gunnisal
5. įrg. 253. tbl.
7. mars 2012
gunnisal
Glešitķšindi aš sįrafįtękt er ķ rénun ķ veröldinni. Myndin af strįkum ķ Malavķ meš nżveiddan smįfisk. Ljósmynd: gunnisal

Fyrsta žśsaldarmarkmišinu nįš:

Helmings fękkun sįrafįtękra ķ höfn - mikill višsnśningur ķ Afrķku sķšustu įrin

 

Fall til aš glešjast yfir eša "A fall to Cheer" er fyrirsögn greinar ķ The Economist į dögunum žar sem greint er frį žeim įnęgjulegu tķšindum aš ķ fyrsta sinn ķ sögunni fękkar fįtękum hvarvetna ķ heiminum. Samkvęmt nżjustu tölum Alžjóšabankans var fyrsta žśsaldarmarkmišinu - aš fękka sįrafįtękum um helming į įrabilinu 1990-2015 - nįš į įrinu 2010. Efnahagslegar framfarir ķ Kķna eiga žar stęrstan hlut aš mįli en tölur frį Afrķku benda lķka til žess aš veruleg breyting hafi oršiš og fįtękum hafi stórlega fękkaš ķ žeim heimshluta į allra sķšustu įrum.

The Economist bendir į aš žessi įnęgjulegu tķšindi um fękkun sįrafįtękra gerast į tķmum kreppu. Undanfarin fjögur įr hefur gengiš yfir veröldina versta efnhagskreppa frį 1930 og verš į matvęlum hefur ekki hękkaš jafn mikiš ķ marga įratugi, eša frį žvķ um 1970. Žess vegna hafa margir tališ aš fįtękt hafi aukist fremur en hitt - en žvķ er semsagt öfugt fariš.

Nįkvęmustu tölur um stöšu fįtękra ķ heiminum koma frį žeirri deild Alžjóšabankans sem nefnist Devleopment Research Group en sś deild hefur nżveriš uppfęrt gögn um žį sem lifa ķ sįrafįtękt. Žar kemur fram aš įriš 2008, į fyrsta įri efnhags- og matvęlakreppunnar, fękkaši sįrafįtękum hvarvetna ķ heiminum en fįtęktarmörkin eru mišuš viš žį sem lifa į 1.25 Bandarķkjadölum į dag eša lęgri fjįrhęš. Žetta var ķ fyrsta sinn frį žvķ talnasöfnun af žessu tagi hófst įriš 1981 sem fękkun varš um allan heim. Nżjar tölur frį 2010 - sem eru žó ekki allar komnar fram - benda til žess aš sįrfįtękir séu tvöfalt fęrri en įriš 1990, eins og stefnt var aš ķ fyrsta žśsaldarmarkmišinu. Eša meš öšrum oršum: markmišinu var nįš fimm įrum fyrir tilskyldan tķma! The Economist bendir į aš žaš hafi tekist aš višhalda žeirri žróun aš fękka sįrafįtękum um 1%  į įri frį 2008, žrįtt fyrir tvöfalda kreppu.

Uppsveiflan ķ Kķna veldur hér mestu. Frį 1981 hafa 660 milljónir Kķnverja brotist śt śr fįtękt. Og raunar eru fleiri žjóšir ķ Austur-Asķu meš višlķka vöxt žvķ hvergi ķ heiminum var fįtękt jafn śtbreidd og ķ žessum heimshluta įriš 1981 žegar 77% allra fįtękra voru žar. Įriš 2008 voru hins vegar ašeins 14% sįrafįtękra ķ Austur-Asķu.

Umskiptin og efnahagslegu framfarirnar į sķšust įratugum ķ Asķu eru vel žekkt en athyglisvert er aš višsnśningurinn į sķšustu įrum er mestur ķ Afrķku. Į įrabilinu 1981 til 2005 fjölgaši ķ hverri talningu į žriggja įra fresti žeim sem lifa viš sįrafįtękt, śr 205 milljónum įriš 1981 upp ķ 395 milljónir įriš 2005. Įriš 2008 koma sķšan fyrstu jįkvęšu tölurnar frį Afrķku, fįtękum fękkar um 12 milljónir eša um 5% og ķ fyrsta skipti ķ sögunni bżr  innan viš helmingur ķbśa įlfunnar ķ sįrafįtękt, eša 47%. Allt bendir til žess aš sś jįkvęša žróun haldi įfram.

Samkvęmt gögnum ķ skżrslu Alžjóšabankans eru sįrafįtękir ķ žróunarrķkjunum 1.29 milljaršar og hefur fękkaš śr 43% įriš 1990 nišur ķ 22% įriš 2008.

Extreme Poverty Drops Worldwide/ NYTimes

New Estimates Reveal Drop In Extreme Poverty 2005-2010/ WorldBank

World Bank Sees Progress Against Extreme Poverty, But Flags Vulnerabilities

gunnisal
Stušningur viš valdeflingu kvenna er mikilvęg leiš ķ barįttunni gegn vannęringu. Ljósmynd: gunnisal.
 Umręša į žingi um vannęringu barna

Rauši žrįšurinn aš efla hag kvenna

"Öll börn žurfa hreint vatn, heilsugęslu, menntun og öryggi - og žau žurfa aš fį aš vera börn. Ég vil nota žetta tękifęri til aš hvetja ķslensk stjórnvöld, žing og žjóš, til aš horfast ķ augu viš žessa neyš og einsetja sér aš leggja sitt af mörkum til aš takast į viš vannęringu barna og barnadauša. Ég vil enn fremur inna hęstvirtan utanrķkisrįšherra eftir žvķ hver afstaša ķslenskra stjórnvalda sé til žeirra skelfilegu ašstęšna sem milljónir barna bśa viš, žeirrar misskiptingar og ójöfnušar, og hvernig viš Ķslendingar, sem žrįtt fyrir allt erum rķk žjóš, getum lagt okkar lóš į vogarskįlarnar til aš vinna bug į hungri og örbirgš sem milljónir barna um allan heim bśa viš," sagši Įrni Žór Siguršsson formašur utanrķkismįlanefndar sem tók upp mįlefni vannęršra barna į žingi sķšastlišinn fimmtudag ķ tilefni af śtgįfu tveggja nżlegra skżrslna frį Barnaheill - Save the Children, og Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna, UNICEF.

 

Ķ svari Össurar Skarphéšinssonar utanrķkisrįšherra kom m.a. fram aš Ķslendingar vęru į mešal rķkustu žjóša heimsins og okkur bęri žvķ aš leggja rķkulega af mörkum. "Ég vil samt sem įšur rifja žaš upp aš ķ kjölfar bankahrunsins og žeirra hremminga sem gengu yfir Ķsland var žaš rętt fullum fetum, mešal annars ķ žessum sal, aš žróunarašstoš og framlag til mįla af žessu tagi vęri lśxus sem viš gętum žį ekki veitt okkur. Sem betur fer höfum viš vikiš af žeirri braut. ... Viš höfum lķka, Alžingi og rķkisstjórn, oršiš sammįla um aš setja fram tķmasetta įętlun um aš auka framlög okkar į nęstu tķu įrum. Žaš eru ekki innantóm orš eins og sést į žvķ aš į žessu įri eru framlög til mįlaflokksins, til žróunarmįla, aukin um į fjórša hundraš milljónir króna og fyrir žaš į Alžingi heišur skilinn," sagši rįšherrann.

 

Talsverš umręša var um žessi mįl į žinginu og til mįls tóku žęr Ragnheišur E. Įrnadóttir, Eygló Haršardóttir, Margrét Tryggvadóttir, Gušfrķšur Lilja Grétarsdóttir, Jónķna Rós Gušmundsdóttir, Ragnheišur Rķkharšsdóttir og Siv Frišleifsdóttir.

 

 Ķ lok umręšunnar tók mįlshefjandi til mįls og utanrķkisrįšherra svaraši öšru sinni. Žį sagši hann mešal annars:

 

"Žaš var eitt sem gekk eins og raušur žrįšur ķ gegnum tal aš minnsta kosti helmings žeirra sem tölušu ķ umręšunni įšan og žaš var mikilvęgi žess aš efla hag kvenna. Žaš er algjörlega hįrrétt. Allar rannsóknir sem hafa veriš geršar, mešal annars žar sem viš höfum komiš aš į żmsum svęšum, sżna aš heilsa og heill kvenna er nįnast beintengt viš višleitnina um aš draga śr vannęringu barna. Žess vegna gengur įherslan į stušning viš konur eins og raušur žrįšur ķ gegnum allt okkar žróunarstarf og įętlanir."

 

Hęgt er aš hlusta, horfa og lesa umręšuna į vef Alžingis.

              
Alžjóšlegur barįttudagur kvenna į morgun, 8.mars

Helmingur kvenna ķ Malavķ fęšir įn heilbrigšisstarfsmanna

-Ķslendingar hafa stórbętt ašstęšur barnshafandi kvenna viš Apaflóa

 

Ķsland er žaš land žar sem best er aš vera kona. Žaš segir ķ breska blašiš Independent ķ grein ķ gęr ķ tilefni af alžjóšlegum barįttudegi kvenna sem er į morgun, fimmtudaginn 8. mars en ķ blašinu er listi yfir bestu og lökustu stöšu kvenna eftir żmsum skilgreiningum. Žar segir m.a.

gunnisal
Stórblašiš The Guardian beinir sjónum aš męšurum ķ Malavķ į barįttudegi kvenna. Ljósmynd: gunnisal

aš besta landiš til aš vera kvenkyns stjórnmįlamašur sé Rśanda ķ Afrķku en žar eiga 45 konur žingsęti žar sem kjörnir fulltrśar eru 80 talsins, Noregur er hins vegar besta landiš fyrir męšur.

 

Stórblašiš The Guardian ķ Bretlandi velur žann kost aš fjalla um skort į ljósmęšrum ķ Malavķ ķ tilefni af alžjóšlegum barįttudegi kvenna. Blašiš segir aš óvķša ķ heiminum sé meiri įhętta fólgin ķ žvķ aš ala barn en ķ Malavķ og naušsynlegt sé aš styšja viš bakiš į konum til aš žrżsta į um breytingar.

 

Blašamašur vekur fyrst athygli į žvķ aš ķ flugstöšinni ķ höfušborginni Lilongwe sé risastórt auglżsingaveggspjald af ungri konu ķ ķžróttabśningi meš heyrartól til kynningar į hįhraša nišurhali, beinum sjónvarpsśtsendingum, tónlist og myndsķmtölum. Allt til marks um aš farsķmatęknin hafi borist til Malavķ.

 

En žvķ mišur ekki til ljósmęšra og hjśkrunarfólks, skrifar blašamašurinn. Žrjś af hverjum fjórum störfum ķ heilbrigšisžjónustunni eru laus. Stundum koma barnshafandi konur į heilsugęslustöšvar ķ dreifbżlingu til aš fęša - og eina ašstošin sem bżšst er af hįlfu žeirra sem skśra. Helmingslķkur eru į žvķ aš konur ķ Malavķ hafi ljósmóšur, hjśkrunarfręšing eša lękni til ašstošar ķ fęšingu; hinar fęša einar eša meš nįgrannakonu sér til stušnings.

 

Fram kemur ķ fréttinni aš ķ Malavķ sé einna mest įhętta fyrir konur aš deyja af barnsförum: 510 konur deyja ķ hverjum 100 žśsund fęšingum, boriš saman viš 12 ķ Bretlandi, segir žar.

 

Ķslendingar hafa sérstaklega unniš aš umbótum į žessu sviši ķ žróunarstarfi ķ Malavķ. Eins og flestir vita hefur sveitasjśkrahśs ķ Monkay Bay veriš byggt upp fyrir ķslenskt žróunarfé sķšustu ellefu įrin og stöšugt stękkaš og endurbętt eftir žvķ sem fjįrmunir hafa leyft. Žannig var glęsileg fęšingardeild tekin ķ notkun 2010 sem breytt hefur miklu um öryggi og ašbśnaš kvenna fyrir og eftir barnsburš. Önnur minni fęšingardeild var tekin ķ notkun ķ fyrra ķ afskekktri sveit, Chilonga, og hefur į sama hįtt gjörbreytt ašstęšum kvenna į žvķ svęši. Stefįn Jón Hafstein umdęmisstjóri ŽSSĶ ķ Malavķ hefur t.d. lżst žessum breyttu ašstęšum ķ eftirfarandi grein ogfrétt.

 

Styrktarsżning ķ kvöld ķ Borgarleikhśsinu

Žvķ er viš aš bęta aš sérstök styrktarsżning į Eldhafi veršur ķ Borgarleikhśsinu ķ kvöld, mišvikudaginn 7. mars, sem upptaktur aš Alžjóšlegum barįttudegi kvenna į morgun. Allur įgóši rennur til samtaka UN Women į Ķslandi. Sżningin hefst kl 19 og aš henni lokinni gefst įhorfendum fęri į aš taka žįtt ķ umręšum meš ašstandendum verksins og fulltrśum UN Women.

 

Revealed: The best and worst places to be a woman/ The Independent

-

Women's Status Worldwide: Best and Worst Places

-

The female face of farming: infographic/ The Guardian

-

Facts & Figures: Rural Women and the Millennium Development Goals/ Women Watch

-

Donor policies fail to bring real and sustained change for women, eftir Andreu Cornwall/ The Guardian

-

International Women's Day: Women in Development/ Brookings

-

International Women's Day: Malawi's missing midwives, eftir Brigid

-

International Women's Day 2012 - Empower rural women: end hunger and poverty - Michelle Bachelet/ Reuters

-

Women's Day: Taking a stand with women in the Middle East/ Amnesty International

-

International Women's Day 2012 - Let's make educating the world's rural women a priority - Sarah Brown/ Reuters

SJHŽiš megiš taka saman föggur ykkar og fara:

Forseti Malavķ sendir veitendum žróunarašstošar tóninn

 

Bingu wa Mutharika forseti Malavķ hefur sett fram žį samsęriskenningu aš veitendur žróunarašstošar ķ landinu séu aš bera fé į stjórnarandstöšuna sem įformi valdarįn sķšar ķ mįnušinum. Forsetinn kom fram ķ sjónvarpi į sunnudagskvöld og var mikiš nišri fyrir, hvatti stušningsmenn sķna til žess aš stķga fram og koma "föšur" sķnum til varnar fremur en sitja ašgeršarlausir hjį og horfa upp į hann fį yfir sig óžverrann frį veitendum žróunarašstošar og mannréttindasamtökum. Hann sagši śtlendingana mega taka saman föggur sķnar og fara. "Ef veitendur žróunarašstošar segja aš hér sé ekki lżšręši, fariš žį til helvķtis.. jį, ég nota žetta orš, segi žeim aš fara til helvķtis."

 

Efnahagsįstandiš ķ Malavķ hefur sķšustu tvö įrin fariš versnandi, eldsneytisskortur er mikill ķ landinu, śtflutningur hefur dregist verulega saman og veršbólgan leikur lausum hala. Stjórnvöld hafa sętt vaxandi gagnrżni, ekki sķst forsetinn, og deilur hans viš fulltrśa framlagsrķkja og frjįlsra félagasamtaka hafa aukiš į sundrung ķ landinu. Malavķ reišir sig mjög į žróunarfé. Tališ er aš 40% rķkisśtgjalda hafi um langt įrabil komiš erlendis frį. Hins vegar hafa margar vestręnar žjóšir kippt aš sér hendinni vegna stjórnmįlaįstandsins sķšustu misserin og žar ber hęst deiluna viš Breta en sendiherra žeirra skrifaši ķ minnisblaš į sķšasta įri aš forsetinn hafi gerst helst til stjórnsamur og sżnt óžol gagnvart gagnrżni. Hann fékk reisupassann - og Bretar svörušu ekki ašeins ķ sömu mynt heldur fluttu fęrri pund milli landa. Žį uršu mannskęšar óeiršir į götum śti ķ fyrrasamar ķ fjölmennum mótmęlum.

 

Malawi's president lashes out at donors, critics/ Reuters

-

Malawi's President Mutharika tells donors 'go to hell'/ BBC

-

Malawi minister says Mutharika aware of coup plot/ Nyasa Times

-

Mutharika: Donors can pack and go - DPP gadets must protect regime/ Maravipost

-

Malawi: Africa's 'warm heart' feels chill of creeping dictatorship/ The Guardian

-

Mutharika donor outburst 'could hurt' planned aid talks/ Africa Review

gunnisal

Gķfurlegar framfarir ķ vatnsmįlum ķ heiminum eru stašfestar ķ skżrslu UNICEF og WHO.

 Ljósmynd: gunnisal

Žśsaldar-markmiš um ašgengi aš hreinu drykkjarvatni hefur nįšst!

 

Stórįfangi hefur nįšst ķ barįttunni fyrir auknu ašgengi aš hreinu drykkjarvatni. Barnahjįlp Sameinušu žjóšanna (UNICEF) og Alžjóšaheilbrigšis-mįlastofnunin (WHO) kynntu ķ gęr skżrslu sem sżnir aš į tuttugu įra tķmabili fengu meira en tveir milljaršar manna ašgang aš hreinu drykkjarvatni.

 

Žśsaldarmarkmiš Sameinušu žjóšanna um žróun voru sett įriš 2000. Sjöunda markmišiš snżr aš sjįlfbęrri žróun og takmarkiš er mešal annars aš lękka um helming į tķmabilinu 1990 til 2015 hlutfall žeirra jaršarbśa sem ekki hafa ašgang aš hreinu drykkjarvatni.

Žetta markmiš hefur nś nįšst - og žaš nokkrum įrum fyrr en ętlaš var, segir ķ frétt UNICEF į Ķslandi.

 

"Ķ dag fögnum viš stórįfanga fyrir ķbśa jaršar. Žetta er eitt af fyrstu žśsaldarmarkmišunum sem nęst. Įrangurinn viš aš bęta ašgengi fólks aš drykkjarvatni er višurkenning fyrir alla žį sem sjį žśsaldarmarkmišin ekki eingöngu sem draum heldur mikilvęgt tęki til aš bęta lķf milljóna žeirra sem fįtękastir eru," segir framkvęmdastjóri Sameinušu žjóšanna, Ban Ki-moon.

 

Bętt ašgengi aš drykkjarhęfu vatni žżšir mešal annars aš vatn er ķ lokušum vatnsleišslum eša fęst śr vel birgšum brunnum sem hindra aš óhreinindi og sżkingar komist ķ vatniš.

 

UNICEF fagnar fréttum dagsins mjög, enda óhreint vatn mikill skašvaldur fyrir börn. Nišurgangspestir eru önnur algengasta dįnarorsök barna yngri en fimm įra ķ heiminum - og óhreint vatn veldur žeim gjarnan.

 

"Žetta eru sérstaklega góšar fréttir fyrir börn. Į hverjum degi lįta yfir 3.000 börn lķfiš af völdum nišurgangspesta. Įrangurinn ķ dag er mikilvęgt lóš į vogarskįlarnar viš aš bjarga lķfum barna," segir Anthony Lake, framkvęmdastjóri UNICEF.

 

Frétt UNICEF

 

Frétt Sjónvarps/ RUV

-

UN target for access to safe drinking water achieved ahead of 2015 deadline/ UN

Fimmtķu milljónir norskra króna ķ neyšarašstoš

NOR

Noršmenn hafa įkvešiš aš veita 50 milljónum norskra króna - eša rśmlega einn milljarš ķslenskra króna - til neyšarhjįlpar vegna skorts į matvęlum ķ austurhluta Afrķku. Miklir žurrkar og matvęlaskortur er į svęšinu frį Senegal ķ vestri til Eritreu ķ austri og norsku fjįrmunirnir ętlašir til aš bregšast viš neyš fólks į žessu svęši. Fram kemur į vef norsku rķkisstjórnarinnar aš ķ žeim tólf rķkjum sem tilheyra Sahel svęšinu séu višvarandi skortur į mat og drykk. Neyšarsjóšur Sameinušu žjóšanna, CERF, hefur žegar veitt 55 milljónum dala til neyšarašstošar en 8 milljónir af žeirri fjįrhęš komu einnig śr norska rķkisstjóšnum. Framlög Noršmanna verša veitt ķ gegnum frjįls félagasamtök og Sameinušu žjóširnar.

Nįnar 

K R Ę K J U R

-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-
-



  Japanir byggja heimavist fyrir stślkur ķ Mangochi

Ķ žeim tilgangi aš efla menntun stślkna ķ Malavķ hefur japanska rķkisstjórnin byggt heimavist fyrir unglingsstślkur ķ framhaldsnįmi ķ Mangochi héraši. Fyrsta heimavistin var formlega tekin ķ notkun sķšastlišinn sunnudag en eins og kunnugt er starfa Ķslendingar eingöngu ķ Mangochi héraši ķ Malavķ og eru aš hefja umfangsmikiš hérašsžróunarverkefni į sviši lżšheilsu, menntunar og vatns- og hreinlętismįla.

Heimavistin sem bygggš er fyriri japanskt žróunarfé er meš įtta herbergum en skólinn heitir Mangochi Secondary School. "Rķkisstjórn Japan trśir žvķ aš öll börn hafi hęfeika og getu til žess aš stušla aš žróun žjóšar sinnar meš žvķ aš fį tilskylda mentun, og žess vegna įkvįšum viš aš byggja heimavistina, sérstaklega žó til aš stušla aš menntun stślkna," sagši Samukawa sendiherra Japana viš afhendinguna.

Önnur sambęrileg heimavist er viš skólann byggš fyrir fé frį öšrum haghöfum aš tilhlutan héršasstjórnarinnar ķ Mangochi.

-

Nįnar

 

Finnski forsetinn til Sameinušu žjóšanna eša ILO?

Tarja Halonen forseti Finnlands lętur af embętti 1. mars nęstkomandi. Hśn hefur lįtiš aš žvķ liggja aš hśn vilji sękjast eftir starfi framkvęmdastjóra Alžjóšavinnumįlastofnunar-innar (ILO) en samkvęmt fréttum frį Finnlandi hefur henni bošist starf sem stjórnarformašur Mannfjölgunarstofnunar Sameinušu žjóšanna, UNFPA.

-

Nįnar

 

Fresturinn framlengdur

Frestur til aš skila inn śtdrįttum til kynningar į komandi Norręnum Afrķkudögum (Nordic Africa Days - NAD) rįšstefnu Norręnu Afrķkustofnunarinnar sem fram fara ķ Reykjavķk 18.-19. október nęstkomandi hefur veriš framlengdur til 20. mars. Frekari upplżsingar mį finna hér.
Um Veftķmaritiš
facebook
Viš erum į Fésbókinni!

Veftķmarit um žróunarmįl er gefiš śt af Žróunarsamvinnustofnun Ķslands. Ritinu er ętlaš aš glęša umręšu um žróunarmįl og gefa įhugasömum kost į aš fylgjast meš žvķ sem hęst ber hverju sinni. Efni veftķmaritsins žarf ekki endilega aš endurspegla stefnu ŽSSĶ.

Skrįiš ykkur ķ įskrift į heimasķšunni, www.iceida.is og lįtiš vinsamlegast ašra meš įhuga į žróunarmįlum vita af tilvist veftķmaritsins. Allar įbendingar um efni eru vel žegnar. 
 

 Ritstjóri er Gunnar Salvarsson, gsal@iceida.is.

Viš bišjumst velviršingar į žvķ aš geta ekki notaš ķslenskar gęsalappķr ķ vištölum en bandarķskt snišmót Veftķmaritsins leyfir ekki notkun žeirra.

 

Bestu kvešjur, Śtgįfu- og kynningardeild ŽSSĶ

ISSN 1670-810

 

Hillir undir lok į jaršhitaverkefni ķ Nķkaragva

 

-Gķsli Pįlsson fyrrverandi umdęmisstjóri ķ Nķkaragva skrifar frį Śganda žar sem hann gengir starfi umdęmisstjóra ŽSSĶ

 

Lokaįr jaršhitaverkefnis Žróunarsamvinnustofnunar Ķslands ķ Nķkaragva er hafiš, en framkvęmd verkefnisins hófst formlega ķ janśar 2008. Undirbśningur verkefnisins, sem unniš er ķ samvinnu viš rįšuneyti orku- og nįmumįla (MEM) og umhverfisrįšuneytiš, hófst įriš 2005 ķ framhaldi af formlegri beišni nķkaragskra stjórnvalda um žróunarsamvinnu viš Ķsland, žar sem sérstaklega var óskaš eftir samstarfi į sviši jaršhitamįla. Markmiš verkefnisins er aš styšja stjórnvöld ķ Nķkaragva viš aš byggja upp nęgjanlega žekkingu til aš stušla aš, og stjórna sjįlf, aukinni nżtingu jaršvarma ķ landinu. Verkefniš

gunnisal
Višamiklu verkefni ķ žekkingu į nżtingu jaršvarma ķ Nķkaragva lżkur ķ įrslok. Ljósmynd: gunnisal

er byggt į žremur stošum: stofnanastušningi, menntun og žjįlfun auk uppbyggingar efnarannsóknastofu og jaršhitarannsóknarhóps innan MEM. Verkefninu var upphaflega stjórnaš af umdęmisskrifstofu ŽSSĶ ķ Managua, en eftir aš skrifstofunni var lokaš um mitt įr 2008 hefur einn innlendur starfsmašur haft umsjón meš verkefninu.

 

Żmsu hefur žegar veriš įorkaš og almennt umhverfi jaršhitamįla hefur breyst į žeim rśmum fjórum įrum sem lišiš hafa frį upphafi verkefnisins. Sérstakt rįšuneyti orkumįla var ekki til žegar undirbśningur verkefnisins hófst, en jaršhitamįl voru žį į höndum tveggja opinberra stofnana žar sem samtals žrķr starfsmenn höfšu einhverja reynslu eša žekkingu į jaršhita. Žegar rįšuneytiš var sett į laggirnar įriš 2007 var lagšur grunnur aš markvissri stofnanauppbyggingu, auk žess sem vilji stjórnvalda var sżndur ķ verki meš stofnun sérstakrar jaršhitadeildar innan rįšuneytisins. Jaršhitadeildin hóf starfsemi sķna meš tveimur starfsmönnum, en hvorugur var sérhęfšur į sviši jaršhita. Nś starfa žrettįn sérfręšingar į hinum żmsu svišum jaršhitans viš jaršhitadeildina, en fjórir žeirra - sjö samtals - hafa hlotiš žjįlfun į vegum verkefnisins ķ jaršefnafręši, foršafręši, borholujaršfręši og umhverfisfręši hjį Jaršhitaskóla Sameinušu žjóšanna ķ Reykjavķk. Markmiš žessarar stofnanauppbyggingar er aš flżta, til skemmri tķma, fyrir aukinni nżtingu jaršhita og byggja upp innlenda reynslu og žekkingu til lengri tķma. Meš žessi markmiš aš leišarljósi hefur tekist aš draga śr aškomu ķslenskra sérfręšinga jafnhliša žvķ sem fleiri nķkaragsknaskir starfsmenn hafa öšlast tilskilda reynslu og žjįlfun.

 

Lögum samkvęmt ber jaršhitadeild MEM įbyrgš į leyfisveitingum til jaršhitaleitar og virkjunar jafnframt žvķ aš fylgjast meš aš leyfishafar standi viš sķnar skuldbindingar. Til aš geta sinnt žessu lögbošna hlutverki skilmerkilega, auk vinnu viš forrannsóknir, žurfa starfsmenn jaršhitadeildarinnar aš hafa ašgang aš efnarannsóknastofu fyrir jaršhita. Žar sem engin starfhęf efnarannsóknastofa var ķ Nķkaragva, var įkvešiš aš vinna saman aš uppsetningu slķkrar. ŽSSĶ hefur lagt nżrri efnarannsóknastofu til tękjabśnaš, stutt rannsóknir og kostaš žjįlfun starfsfólks en MEM skaffar hśsnęši og sér um rekstur. ISO vottun er langt komin, en žaš ferli mun tryggja gęšamįl og leggja grunn aš rekstrarumhverfi til framtķšar. Gagnagrunnur, sem tengist ISO vottunarferlinu, var tekinn ķ notkun į seinasta įri. Vinnu viš višskiptaįętlun rannsóknarstofunnar lauk einnig į sl. įri, en žar voru greind višskiptatękifęri og hvernig reksturinn geti oršiš sjįlfbęr, m.a. meš žvķ aš selja bęši stjórnvöldum og jaršhitafyrirtękjum žjónustu.

 

En hverju hefur žetta sķšan skilaš ķ aukinni nżtinu jaršhita? Įriš 2007 framleiddi Momotombo jaršhitavirkjunin 29 MW og virkjunin viš San Jacinto - Tizate framleiddi 8 MW. Ķ dag framleišir San Jacinto - Tizate 36 MW en samingur viš stjórnvöld frį žvķ ķ fyrra gerir rįš fyrir 72 MW sķšar į žessu įri. Svęšiš viš El Hoyo - Monte Galįn, žar sem byrjaš var aš bora įriš 2009, mun framleiša 40 MW sem tilbśin verša į dreifikerfiš įriš 2013. Momotombo framleišir nś um 37 MW meš uppsettri tvķfasastöš. Jaršhitaleyfi var veitt viš Managua - Chiltepe įriš 2008 og sama mį segja um Casita - San Cristóbal, en žar hefur fundist 235 grįšu heitt vatn į 700 metra dżpi og munu bor- og virkjunarframkvęmdir hefjast žar sķšar į žessu įri. MEM įformar sķšan aš bjóša śt grunnrannsóknir į Cosiguina svęšinu sķšar ķ įr.

 

Eins og sést į žessari upptalningu žį tekur žróun til aukinnar nżtingar jaršhita sinn tķma. Framžróun hefur žó greinilega oršiš ķ Nķkaragva į undanförnum įrum, žar sem raforkuframleišsla meš jaršhita fer śr 37 MW įriš 2007 ķ įętluš 147 MW į nęsta įri. Miklir möguleikar eru enn fyrir hendi žar sem įętlaš er aš virkjanlegur jaršhiti gęti skilaš 1.200 MW.

 

Ķ žessum stutta pistli hefur einungis veriš stiklaš į stóru varšandi breytt umhverfi jaršhitamįla ķ Nķkaragva frį žvķ aš ŽSSĶ hóf jaršhitasamstarf ķ landinu. Venju samkvęmt veršur verkefniš ķ heild sinni tekiš śt og metiš af utanaškomandi ašilum fyrir lok žessa įrs, en žį mun žróunarsamvinnu Ķslands og Nķkaragva einnig ljśka.

 

Glefsur śr sögu ķslenskrar žróunarsamvinnu XVII. hluti

 

Annaš samningstķmabil til fjögurra įra viš stjórnvöld į Gręnhöfšaeyjum

 

Fjórtįn Ķslendingar, fjórar fjölskyldur meš börn, eru į Gręnhöfšaeyjum sumariš 1981 og hafa žį veriš tępt įr syšra į vegum Ašstošar Ķslands viš žróunarlöndin. Verkefniš er til įtjįn mįnaša og į aš ljśka meš haustinu, 30. september. Ķ Mindelo eru žau Magni Kristjįnsson śtgeršarstjóri og Sigrķšur Gušbjartsdóttir og tvö ung börn žeirra, Gušbjartur og Bryndķs, Halldór Lįrusson skipstjóri og Ragna Įrnadóttir og ungur sonur, Įsgeir, Įrni Halldórsson vélstjóri og Marķa Gunnarsdóttir og dóttir žeirra Kristķn - og fjórša ķslenska fjölskyldan sest aš ķ Mindelo nokkru eftir komu hinna, Egill Bjarnason rafvirki og Margrét kona hans meš tvo unga syni, Halldór og Rķkharš.

 

"Vélbįturinn Bjartur hélt įleišis til Gręnhöfšaeyja fyrir tępu įri sķšan til aš ašstoša žarlenda viš uppbyggingu og žróun fiskveiša. Į żmsu hefur gengiš hjį Magna Kristjįnssyni og hans mönnum į Bjarti, en upp į sķškastiš hafa veišarnar žó gengiš betur en įšur og telja žeir sig nś hafa sannaš, aš fiskveišar megi stunda frį Gręnhöfšaeyjum į nśtķmalegan hįtt," segir ķ frétt Morgunblašins 14. maķ 1981.

 

Daginn eftir, 15. maķ, birtir Žjóšviljinn stutta frétt meš fyrirsögninni "Žetta gengur oršiš sęmilega" en oršin eru höfš eftir Magna. Spuršur aš žvķ hvernig Ķslendingunum hafi lišiš fyrsta įriš į Gręnhöfšaeyjum svarar hann: "Viš sem höfum veriš į sjónum, höfum haft žaš įgętt, en žaš hefur veriš erfišara hjį žeim sem eru ķ landi. Sennilega hefur dvölin veriš erfišust fyrir börnin. Hér vantar nęstum allt sem viš erum vön aš heiman og krakkarnir hafa lķka veriš hįlf lasin į stundum, en okkur lķšur svo sem bęrilega." Fram kemur ķ fréttinni aš afrįšiš sé aš Magni taki viš sem skipstjóri į Berki NK eftir dvölina į Gręnhöfšaeyjum.

 

Leišari Morgunblašsins 4. desember 1981

Halldór Lįrusson skipstjóri lżsir dvölinni į Gręnhöfšaeyjum lķtillega ķ vištali viš Morgunblašiš sķšar į įrinu og segir: "Ég kunni įgętlega viš mig į Capo Verde-eyjum, enda bżr žar hreint indęlisfólk og haršduglegt, en žvķ vantar bara tękifęrin til aš nżta sér žau. 80 prósent af žvķ sem žeir lifa į, er innfluttur varningur. Žarna bśa um 350.000 manns en annaš eins bżr erlendis, mikiš į Noršurlöndunum, og žeir senda peninga heim til fólksins sķns, sem eru afskaplega vel žegnir og koma ķ góšar žarfir, žvķ į eyjunum rķkir geysilega mikil fįtękt."

 

Bjartur į heimleiš

Skipstjórinn er spuršur um žaš hvernig bįturinn hafi reynst. "Žessi bįtur er ekki heppilegur fyrir žessar veišar. Žaš er fyrst og fremst vegna žess aš ķ honum er ašeins brįšabirgšaśtbśnašur fyrir trollveišar, en žaš kom fljótlega ķ ljós, aš togveišar gįfu einmitt bestu raunina. Svo er Bjartur ekki geršur fyrir heitt loftslag og vélarrśmiš var oft eins og bakarofn. Bjartur eru byggšur fyrir kaldara loftslag. Kęlibśnašurinn var ekki nógu góšur fyrir žessa breiddargrįšu."

 

Um hausiš berast fréttir af žvķ aš Bjartur kunni aš vera į heimleiš. Morgunblašiš segir 17. september ķ frétt aš lķklegt sé aš Bjartur verši seldur og bśast megi viš žvķ aš žaš fįist um 750 "gamlar" krónur fyrir skipiš. Morgunblašinu er aš sögn kunnugt um aš tillögur hafi borist til utanrķkisrįšherra um frekari ašstoš viš Gręnhöfšaeyjar žess efnis aš Bjartur verši seldur og smķšaš verši minna skip ķ stašinn, "skip sem hentar betur til veiša viš Gręnhöfšaeyjar," eins og segir ķ fréttinni.

 

Birgir Hermannsson hjį Fiskifélaginu segir ķ Vķsi 3. nóvember aš meiningin sé aš smķša nżjan bįt, um 100 tonna, og senda hann til Gręnhöfšaeyja. Birgir segir aš tilgangurinn sé tvķžęttur, "annars vegar aš hafa nżtt og traust skip į stašnum, sem žį žyrfti minna višhald og ķ öšru lagi aš kynna fiskimönnum žar syšra ķslenska skipasmķši meš žaš ķ huga aš selja žeim bįta sem smķšašir eru hér." Ķ fréttinni kemur lķka fram aš samningur milli žjóšanna sé śtrunninn og hafi ekki veriš endurnżjašur.

 

Utanrķkisrįšherra ķ heimsókn og skrifar undir samning

Sķšar ķ sama mįnuši, nóvember 1981, kemur Silvino da Luz utanrķkisrįšherra Gręnhöfšaeyja ķ opinbera heimsókn til Ķslands gagngert til žess aš skrifa undir nżjan samstarfssamning um tvķhliša žróunarsamvinnu milli žjóšanna. "Rįšherrann mun eiga višręšur viš utanrķkisrįšherra, sjįvarśtvegsrįšherra og forsętisrįšherra og mun heimsękja forseta Ķslands aš Bessastöšum," sagši t.d. ķ frétt Vķsis 27. nóvember. "Žaš hefur nįšst mikill įrangur meš žeirra ašstoš sem Ķslendingar hafa veitt okkur į Capo Verde og ég tel aš viš getum margt af ykkur lęrt. Ekki bara į sviši fiskveiša heldur getiš žiš kennt okkur żmislegt į sviši jaršvarmanżtingar, uppbyggilegrar heilbrigšisžjónustu og į sviši félagslegrar uppbyggingar," er haft eftir rįšherranum ķ Tķmanum 28. nóvember. Ķ fréttinni er stašfest aš ķ undirbśningi sé smķši nżs fiskiskips "sem veršur sérstaklega hannaš meš ašstęšur į Capo Verde ķ huga. Skipiš veršur svokallaš fjölveišiskip, sem hęgt veršur aš gera śt į mörg veišarfęri," segir ķ fréttinni. Skipiš į aš verša 150 lesta.

 

Endurnżjašur samningur um tvķhliša žróunarsamvinnu var undirritašur 27. nóvember af utanrķkisrįšherrum beggja žjóšanna, Ólafi Jóhannessyni og Silvano da Luz. "Žessi samningur į eftir aš koma okkur aš góšum notum og viš hyggjum gott til samvinnunnar viš Ķslendinga, hśn hefur veriš eins og bendt hefur veriš į kosiš hingaš til. ... Takmarkiš meš žessari samvinnu er aš reyna aš fį śr žvķ skoriš hverjir fiskveišimöguleikar eru į hafsvęšinu viš Cape Verde, og aš stušla aš sem įrangursrķkastri og hagkvęmustu nżtingu žeirra möguelika ķ žįgu ķbśa Capo Verde," var haft eftir rįšherranum ķ frétt Morgunblašsins tveimur dögum sķšar.

 

Žjóšviljinn birtir ķtarlegt vištal viš rįšherrann 4. desember meš fyrirsögninni: Sišferšilegur styrkur meira veršur en aušur og völd. Ķ vištali er vikiš aš žróunarsamvinnu žjóšanna og spurt um žżšingu tękniašstošarinnar frį Ķslandi fyrir efnahaginn. "Ķ tvö įr höfum viš notiš ašstošar frį Ķslandi viš aš byggja upp sjįvarśtveg okkar, sem er afar mikilvęgt fyrir almenna žróun efnahagslķfsins. Žótt śtflutningur okkar sé ekki nęgilega mikill nś, žį er hann aš 70 hundrašshlutum sjįvarafuršir, - tśnfiskur og humar - og žaš er okkur lķlfsnaušsyn aš taka upp nśtķma ašferšir viš skipulagningu sjįvarśtvegsins. Tękniašstošin frį Ķslandi, sem nś hefur veriš framlengd til nęstu fjögurra įra, felst ķ ašstoš viš fiskileit og könnun mišanna, žróun veišitękni og žjįlfun sjómanna ķ siglingum og mešferš nśtķma veišarfęra. Ég er sannfęršur um aš starf žetta eigi eftir aš skila rķkulegum įrangri. Viš metum žaš einnig mikils, aš ašstošinni frį Ķslandi fylgja engar efnahagslegar eša stjórnmįlalegar skuldbindingar."

 

Bjartur kemur til Ķslands aftur ķ byrjun desember en fyrr um haustiš hafši sérstaklega veriš auglżst eftir įhöfn til žess aš sigla skipinu heim. "Viš komuna veršur Bjartur seldur," segir ķ frétt Morgunblašsins 2. desember, "og hafa margir spurst fyrir um skipiš, sem er hentugur vertķšarbįtur." Žvķ er viš aš bęta aš Bjartur er enn aš veišum en bįturinn er geršur śt į lķnuveišar frį Grindavķk og heitir ķ dag Sighvatur og ber einkennisstafina GK-57. Hann var smķšašur ķ Austur-Žżskalandi įriš 1965 og žvķ oršinn 47 įra. -Gsal